mano kalėdos buvo baltos. kokias 3 sekundes. išlindau iš kambario, pažiūrėjau pro kito kambario langą ir šūktelėjau “balta”. “tai tik medžių viršūnės” nuramino mama. vis tiek jausmas liko.

šiandien – visai kitas jausmas. kažkoks mistiškas. myniau paneriu, o nėrimi plaukė ledai. buvo tylu – maža įprasto mašinų triukšmo. todėl tas ledų plaukimas buvo labai sapniškas. o paskui gedimino prospekte ties vaikų pasauliu prasidėjo sniegas. taip keista – pusė prospekto (ir miesto) balta, kita – ne.