Melaka

 DSC_0530

Į Melaką važiuoti planavau ir taip, bet kelionę paskubinu sužinojusi, kad ten kaip tik šiuo metu yra kinė Yubing, su kuria susipažinome keliaudamos Turkijoje pas nuostabų couchsurferį Shenol. Pastebėjusi, kad ji irgi Malaizijoje, sukontaktuoju ir pasirodo, kad ji kaip tik Melakoje, į kurią planavau važiuoti po poros dienų. Tad kelionę paankstinu ir ankstų rytą išsikrapščiusi iš Loido namų, randu stotį, nusiperku bilietą ir jau esu patogiame autobuse pakeliui į Melaką.

Melaka man patinka iš karto. Miesto autobusas iš stoties priartėja prie centro ir jau grožiuosi nedideliais namukais ir šventyklomis bei mečetėmis. Išlipu pačiame centre – čia mane supa raudoni istoriniai pastatai, kurie įtraukti į Unesco sąrašą. Man labai patinka ši raudona aikštė. O jos pakraštyje man labai patinka visaip kaip išsipuošę dviratininkai – tuktukai (nežinau, kaip jie oficialiai vadinasi), siūlantis turus po miestą.

 DSC_0533

Surandu Yubing ir ji veda mane į senamiestyje esantį guesthousą, kur nakvoja pati. Tai ypač jauki vieta, pilna knygų, paveikslų ir visokių detalių. Miegame antrame aukšte, kur patiesti 6 čiužiniai ir yra vienas privatus dvivietis kambarys – tai ir visas guesthousas. Pirmame aukšte vyksta įvairūs užsiėmimai ir keičiamasi knygomis.

Yubing išverda arbatos ir plepame apie savo keliones, ką nuveikėme po Turkijos ir kaip gera buvo ten pas Shenolį.

Netrukus išsiruošiame lauk ir Yubing man aprodo Melaką, kurioje jau yra trečia diena. Apžiūrime raudonąjį senamiestuką, upės pakrante nueiname iki didžiulio laivo – laivų muziejaus, praeiname pro turgų ir daugybę prekybcentrių ir pasiekiame jūrą. Į pakrantę, tiesa, išlendame pro skylę tvoroje – jūra užtverta. Pakrantė gana purvina, bet prisėdame ant akmenų ir pasimėgaujame vaizdu bei, vėlgi, pokalbiais. Nuo ten, vėl upės pakrante pareiname atgal ir aplankome prekybinę gatvę China-town’e. Čia krūva parduotuvių, pardavinėjančių viską, ko gali užsimanyti. Dar čia yra nemažai kkiniškų šventyklų. Yubing paaiškina, kad vakarais čia dar ir veikia naktinis turgus – jį aplankysime vėliau.

 DSC_0572

Tuo tarpu grįžtame į guesthousą, išgeriame dar arbatos ir einame naudotis internetu gretimame pastate esančiame hostelyje. Ten prasėdime kokią valandą, iki ateina laikas grįžti – mūsų guesthouse bus šokių pamoka.

Nežinau, kokiam stiliui priskiriami tie šokiai, kurių mokomės, bet pasikraipyti ir pajudėti visai smagu. Man ne itin sekasi sekti judesius pagal spartų ritmą, Yubing irgi ne kažką, užtai daug juokiamės, kartu ir su kitais „šokėjais“ – mūsų apie 10, tiesa, tik vienas vyrukas. Dauguma moteriškių – vietinės.

Po šokių pokių keliaujame apžiūrėti naktinio turgaus ir pavakarieniauti. Turgus įdomus ir aš džiaugiuosi vėl radusi įvairiausių gatvės maistų. Tad vakarienei niekur neiname – tiesiog turguje prisiragaujame tai šio, tai to, kol suprantame, kad niekas daugiau nebetilps. Turgaus gale vyksta kažkokia koncertinė programa, bet moteriškė ant scenos labai nusidainuoja, tad neužsibūname.

 DSC_0557

Grįžtame į guesthousą, o ten keletas vietinių ir du užsieniečiai (vokietis ir britas) sėdi ant kilimo ir šnekučiuojasi. Prisijungiame ir mes ir pokalbiai laviruoja nuo kultūrinių Melakos niuansų iki pop muzikos. Kalbamės ilgai. Apie 11 val. nakties sulaukiame svečių – stabteli pro šalį minantys 2 dviratininkai, pasirodo – rusai, atmynę į čia iš Kuala Lumpuro. Jie ieško kur čia būtų galima pasistatyti palapinę – guesthouso šeimininkė leidžia tai padaryti gretimoje patalpoje, kurią greičiausiai galima vadinti virtuve. Rusai prisijungia prie pokalbių ir taip tęsiame iki paryčių. Miegoti nueiname apie trečią nakties.

 —

Kitą rytą Yubing išvažiuoja gaudyti lėktuvo. Aš dar miegu, kai ji išeina, tad tik randu atsisveikinimo raštelį. Guesthouse šiuo metu yra tik rusai – jie irgi bunda. Papusryčiaujame kartu ir aš keliauju apžiūrėti likusios miesto dalies.

 DSC_0596

Pirmiausia lipu į kalną pasigrožėti panoramomis ir apžiūrėti ten stovinčios apleistos bažnyčios. Ten sulipę nemažai turistų, bet vaizdai gražūs. Nusileidus į apačią randu kažkurio tai karaliaus rūmus ir istorinius forto vartus. Nuo jų keliauju per prekybos centrus (labai tinka trumpam atsigauti nuo saulės) ir taikau į miesto pakraštyje esančią salą, sujungtą su Melaka tiltu. Ten yra įdomi mečetė, o ir pačią salą man visai įdomu pamatyti. Kelias netrumpas. Eidama per tiltą stebiu keistus gyvius, nei tai šliužus, nei tai žuvis, užgulusius visą atoslūgio paliktą pakrantę. Taip pat čia pilna krabų.

Saloje – tik nauji ir daugiausia dar statomi rajonai. Nieko įdomaus. Bet galima pasivaikščioti pajūriu, kuriame pilna žvejų. Taip palei jūrą pasiekiu mečetę – ji tikrai graži, įsitaisiusi ant jūros kranto.

 DSC_0621

Apžiūrėjusi mečetę bandau eiti toliau aplink salą – kad apeičiau ratu, nenoriu grįžti atgal tuo pačiu keliu. Tačiau kur beeičiau, atsiremiu į statybų tvoras, tad galiausiai tenka suktis atgal ir žingsniuoti tuo pačiu keliu. Kelionė atgal netrumpa ir nelabai įdomi.

Truputį pailsėjusi guesthouse, dar išsiruošiu į paupį, Yubing minėjo, kad ten gražu – einant į kitą pusę, nei mes ėjome vakar. Ir tikrai – paupio namų sienos išpaišytos grafičiais, o ir namukai nedideli ir gražūs – tikrai puiki vieta pasivaikščiojimui, tad ir vaikštau – pirmyn ir atgal.

 DSC_0653

Vakare vėl ieškau maisto naktiniame turguje – ragauju vėl naujus dalykus. O tada parsirandu į guesthousą. Čia vėl vyksta pokalbiai – trys vietiniai kalbasi su amerikiečiu, bet jis moka kiniškai – gyvena Taivane, o vietiniai yra kinų tautybės. Tad daugiausia jie bando kalbėtis kiniškai (nors amerikiečiui dažnai pritrūksta tinkamo žodžio), tad ilgai nebūnu, išgeriu arbatos ir einu miegoti – po vakarykštės nakties miego norisi.

Kitą rytą pasigaunu autobusą į stotį ir netrukus esu pakeliui atgal į KL.

Būtinai palikite komentarą: