Halong Bay

DSC_0011

Halong įlanka yra turbūt labiausiai turistinė Vietnamo vieta. Ten apsilanko dauguma į šią šalį atvažiavusių užsieniečių, bet dauguma vietinių nėra buvę. Per brangu, sako, kai domiuosi, kodėl. Šioje įlankoje pilna salelių ir salų, didesnių ir mažesnių uolų, kurios gražiai nukloja horizontą. Perku turą su nakvynę laive, kad dvi dienas plaukiaučiau tarp salelių. Ir paplaukiojus turiu pasakyti, kad ši vieta tikrai rekomenduotina aplankyti visiems turistams. Nes gi labai gražu ten. Labai labai.

Busas, vežantis į Halong įlanką vėluoja (kaip paprastai). Mane susirenka pirmą, tada apvažiuoja pusę miesto ir grįžta visai šalia mano hostelio, kur susirenka dar keletą žmonių – galėjau pasėdėti viešbutyje vietoj nepatogaus autobusiuko…

Iki Halong Įlankos važiuojame ilgai. Vaizdai pro langus pasidaro įdomesni tik priartėjus – matosi citrinakmenio (lietuviškai tai regis vadinasi klintimi, bet man limestone – citrinakmenis kažkaip gražiau skamba) dariniai iš tolo. Jais grožėsiuosi dabar porą dienų.

Išlipame prieplaukoje ir pasitrynę ir palaukę ten apie pusvalandį pagaliau einame link laivo. Nusiviliu, kad laivas – ne kaip turo paveiksliuke. Man žadėjo tą iš paveiksliuko, jis buvo rudas, o šitas – baltas kaip ir visi kiti.

 DSC_0789

Kai susėdame į laivą, mūsų laukia pietūs. Dalis žmonių plaukia tik iki salų, tad jie pietų negauna – keistoka, kai dalis grupės valgo, dalis žiūri, kaip kiti valgo. Tiesa, jie žiūri neilgai – netrukus lipa ant laivo stogo grožėtis apylinkėmis.

Maistą, kurį gauname, reikia dalintis šešiese. Gauname keletą lėkščių su patiekalais ir puodą ryžių. Tikrai mažoka, kaip 6 žmonėms, ir nors aš pavalgau pakankamai, suprantu vyrukus, kurie burba ir bando gauti daugiau maisto. Deja, nieko daugiau negauna.

Tuo metu jau plaukiame tarp žymiųjų Halong įlankos uolų, tad visi lenda į lauką fotografuoti ir grožėtis vaizdais. Tiesa, diena nekokia – apsiniaukę ir miglota, bet man gražu, kai uolos išnyra iš rūko arba dingsta jame. Mistiška, ramu ir gražu.

 DSC_0815

Netrukus sustojame prie olos, lipame į krantą jos apžiūrėti. Ola nemaža, bet man kažkaip tos olos niekada nebuvo per daug įdomios… Vistik apžiūrėti visai įdomu.

Apėję uolą, lipame atgal į laivą ir plaukiame toliau. Toliau grožiuosi kraštovaizdžiu ir po truputį pažindinuosi su pakeleiviais. Su manimi plaukia 2 kinai, 2 danės, 2 vokietės, 3 britai, 2 šveicarai ir vienas olandas. Netrukus mums padalina kajutes, nakvosiu su vienu iš britų.

Kitas sustojimas – pasiplaukiojimas baidarėmis. Tiesa, kai atplaukiame iki jų, dauguma baidarių išplaukusios su kita grupe, tad mums tenka laukti apie pusvalandį. Gaunu savo privačią baidarę (kiti plaukia po du) ir irkluoju pro mini plaukiojantį kaimą, aplink vieną kitą uolą ir šiaip aplinkui. Gaila kad plaukiojame tik 45 minutes ir netrukus tenka grįžti.

 DSC_0779

Kol plaukėme baidarėmis, pradėjo lynoti, lietus stiprėja, bet liūtimi taip ir netampa. Oras tikrai nekoks. Toliau plaukiame gylyn į įlanką, kol sustojame prie Cat Ba salos. Čia išleidžiame tuos, kurie tiesiog plaukė į salą ir netrukus išmetame inkarą netoli salos. Čia nakvosime.

Prieš vakarienę įjungia karštą vandenį dušuose ir nuleidžia laiptelius – galima lipti maudytis. Šaltoka, na bet gi reikia išsimaudyti. Vyrukai šokinėja nuo laivo viršaus, aš šoku nuo laivo vidurio. Vanduo baisiai šaltas, tad lipu lauk ir lendu į šiltą dušą. Paskui tiesiog guliu ant stogo šezlonge (lietus liovėsi) ir skaitau knygą.

Vakarienė primena pietūs, nors maisto gal truputuką daugiau. Po jos laivo įgula įjungia disko kamuolį (disco ball) ir klaikią pop muziką, tad netrukus visi sulipame ant stogo, kur šalta, bet bent jau ramiau ir galima bendrauti. Pasakojamės apie savo keliones, kaip paprastai nutinka sutikus kitus keliautojus. Kadangi šalta, ilgai neužsibūname, išsiskirstome po kambarius, o vienuoliktą nakties dar ir išjungiama elektra. Labanakt vaikučiai.

DSC_0738

Ryte atsikeliu anksti ir išlendu pasigrožėti ramiu rytu. Plaukiojanti parduotuvė jau veikia – bobulė su laiveliu, pilnu alaus, čipsų, sausainių ir kitų gėrių priplaukia siūlyti prekių. Ji buvo atplaukusi ir vakar vakare, sukiojosi tarp laivų iki nuėjau miegoti. Šveicaras, kurį sutinku ant denio, sako, kad kai jis buvo išlindęs pasitikti saulės – ji jau plaukiojo. Kada gi ji miega?

Šiandien Velykų rytas, gal todėl pusryčiams vietoj margučių gauname keistos spalvos kiaušinienės (kažkokia pilkšvai melsvai geltona). Nors pagal planą šiandien lygtais dar turėjome kažką nuveikti, bet visą rytą tiesiog laukiame prie salos, kol atvyks kiti keliautojai. Dalis iš mūsų laivo išlipa lauk, jie liks dar vienai dienai ir nakvos saloje, o mes sulaukiame naujų pakeleivių ir pasukame atgal. Taigi šiandiena susidaro tik iš laukimo ir plaukimo atgal. Nors aš per daug nesiskundžiu – vaizdai čia tikrai gražūs ir man patinka tiesiog gulėti šezlonge, grožėtis vaizdais ir skaityti knygą. Šiandien diena gražesnė, kartais net išlenda saulė – ko dar galima norėti?

 DSC_0792

Parplaukiame atgal ir vėl tenka laukti – šį kartą tiesiog pakelėje laukiame atvažiuojančio autobusiuko, kuris vėluoja apie valandą. Ir dar pirmu kartu visi netelpta (aš tai telpu), tad kitiems tenka palaukti dar apie 20 minučių. Mus nuveža į kažkokį restoranėlį, kur gauname pietus. Šį kartą prie mūsų stalo sėdi vienas toks kinas, visai neturintis manierų – vienas suvalgo pusę viso maisto (o jis skirtas dalintis penkiems), nepadeda ir pastabos, tad kol dar likę maisto, išsidaliname jį po lėkštes neduodami jam.

Papietavę sėdame į autobusą ir mūsų laukia ilga kelionė iki Hanojaus.

Būtinai palikite komentarą: