Dalat

DSC_0224

Iš Saigono autobusu traukiu į Dalatą, miestelį kalnuose, į kurį Prancūzai bėgdavo atsigauti nuo vietnamietiškų karščių.

Atvažiuoju vakare, stotyje pasigaunu nemokamą autobusiuką į miestą ir išlipu prie ežero. Čia vaizdas kaip Šveicarijoje – didžiulis ežeras ir kalnai aplinkui. Tiesa, kalnai – tai labiau kalvos, ne tokios aukštos, kaip šveicarijoje. Apie ežerą ant suoliukų prisėdę romantiškų porelių.

Einu ieškoti viešbučio, antrame rastame suderu gerą kainą ir einu apžiūrėt kambario. Pamačius, kad kambaryje nėra feno, paklausiu, bet mane atlydėjusi mergina sako „no need fan“ – ir ji teisi. Kai įsikūrusi ir nusipaususi išeinu apsižvalgyti – tuoj grįžtu į kambarį apsirengti šilčiau – vakarais čia tikrai vėsoka ir pagaliau ištraukiu iš kuprinės dugno džinsus, su kuriais atkeliavau į Aziją iš šalto Berlyno.

 DSC_0203

Apeinu naktinį turgų, kur populiariausia prekė, turbūt, yra braškės – nusiperku jų ir aš, ir kovo mėnesį mėgaujuosi saldžiomis prinokusiomis uogomis. Dar užkandu visokių keistų dalykėlių ant pagaliukų ir grįžtu miegoti.

Kitą dieną einu pasivaikščioti po kalvas ir apžiūrėti vietinių įdomybių. Pakeliui pamatau pirmą įdomybę – širšių lizdą lempos stulpe. Širšės zyzia ir suka ratus apie stulpą – vidury gatvės, lyg niekur nieko.

Aplaukau keistą (crazy) namą, kuris, pastebiu, labai populiarus tarp rusų turistų. Tai kažkoks siaubingas kičo mišinys, kuris visas toks keistas ir baisus atrodo netgi kiek įdomiai. Tiesa, įdomiausia laipioti aukštyn žemyn siauručiais pastatus ir jų stogus jungiančiais takeliais ir tilteliais, landžioti keistais koridoriais. Keistas tas namas, tikrai keistas, na bet ir kartu yra siaubinga beskonybė.

 DSC_0231

Dar aplankau rūmus – vilą, kuriuose gyveno kažkuris ten karalius su šeima. Nelabai įdomus statinys, nelabai įspūdingas parkas aplinkui. Tik pastebiu, kad net karališkosios šeimos vaikai dalinosi kambarius (išskyrus pirmąjį princą ir karūnos paveldėtoją – kuris, regis, karūnos taip ir nepaveldėjo).

Iš rūmų per gyvenamuosius rajonus ir siauras gatveles grįžtu į miesto centrą. Praeinu pro televizorių ir kitos buitinės technikos parduotuvę, kurioje vieniša darbuotoja pati sau dainuoja karaoke. Vaikai pakeliui sveikinasi ir mojuoja – kaip ir Kambodžoje.

 DSC_0251

Pailsiu viešbutyje ir į miestą išeinu vakarėjant. Vėl pavalgau naktiniame turguje, o paskui dar išgeriu vieną kitą alaus bare ant kalno, su terasa, iš kurios atsiveria gražus vaizdas į turgų, ežerą ir miestą.

Kitą dieną popiet važiuosiu į Hoi An. Tad nieko rimto neveikiu, tik einu pasivaikščioti po ežerą. Apie ežerą taip pat ratus suka romantiškos porelės – daugiausia su tandemais. Vienai porelei padedu nusifotografuoti – ir tuoj prasideda fotosesija su manimi. Vėliau dar dvi mergaitės irgi pribėga prie manęs, einančios pro šalį ir prašo nusifotografuoti su manimi. Esu populiari šiandien.

DSC_0265

Ežeras didelis – užtrunku porą valandų kol apsuku ratą, dar kokią valandą tiesiog pasėdžiu kavinėje su puodeliu kavos ir gražiu vaizdu į ežerą. Grįžtu, papietauju ir laukiu autobuso, kuris turi mane susirinkti iš viešbučio. Jis vėluoja gerą valandą. Stotyje, iki kurios pametėja autobusas, kyla nesusipratimų su mano bilietu, bet jie išsisprendžia ir štai aš pirmą kartą važiuoju miegamuoju autobusu Vietname. Autobusas tikrai miegamas – vietoj kėdžių yra lovos

Būtinai palikite komentarą: