Rašyti July, 2014

dviračiai ir liemenės

22.July.2014

jau kelinta savaitė važinėju dviračiu su liemene, nesvarbu, ar naktis, ar saulė šviečia. ironiška, kad kaip tik su liemene manęs vos nenudaužė, nes nepastebėjo (mašina sustojo beveik liesdama mane). per devynis važinėjimo gatvėmis be liemenių (dienos metu) metus panašioje avarinėje situacijoje dar neteko pabuvoti…

ir šiaip, kažkaip beklausant visų komentatorių, palaikančių liemenių dėvėjimą dieną, kalbų man susidarė įspūdis, kad to dviratinikams ir tereikia – liemenių – kad išsispręstų visos jų problemos. įtikinta, užsidėjau tą liemenę ir kas pasikeitė? ogi nieko. pikti vairuotojai vis dar taip pat signalizuoja (garsu ir įvairiais ženklais bei poelgiais), kad aš jiems maišau, ir lygiai taip pat “nemato” manęs, kai nenori manęs matyti.

kai prieš tuos devynis metus užsėdau ant dviračio ir pradėjau kasdien važiuoti Vilniaus gatvėmis ir dviračių takais į darbą ir į miestą, dviratininkų buvo labai mažai ir jie buvo ignoruojami, neturėjo sau vietos ir dažnai rizikuodavo sveikata išvažiavę į gatvę. maniau, kai dviratininkų padaugės, tai pasikeis.

dabar dviratininkų yra gerokai daugiau, ten kur buvo vienetai, dabar važiuoja dešimtys, o gal jau ir kokie pusšimčiai… bet niekas nepasikeitė. man taip atrodo, kad konfliktas tarp dviratininkų ir kitų eismo dalyvių tik didėja – kuo dviračių daugiau, tuo daugiau jie visiems maišo. dar prieš kokius 3-4 metus man niekas gatvėje nesignalizuodavo, o kantriai vilkdavosi iš paskos arba aplenkdavo dviejų metrų atstumu. dabar suslaukiu ir signalų, ir necenzūrinių ženklų, ir užkirtimų, ir spaudimo prie bordiūro. o juk važiuoju taip pat, kaip važiavau prieš tuos 4-5 metus, tik užsidėjau liemenę.

et, o jei taip staiga imtume ir kaip kokiu virusu, visi užsikrėstume tolerancija vieni kitiems… važiuočiau dviračiu ir šypsočiausi viesiems (o ne patyliukais keiksnočiau tuos piktus vairuotojus…)

G&G

21.July.2014

10488083_10202864761196980_9118182331683235632_n

vis dar dainuoju su choru. o choras vis dar dainuoja su “Skyle”. bet štai, pradėjome plėsti savo repertuarą – šeštadienį taip pat dainavome su G&G Sindikatu! buvo visai kitaip nei su “Skyle”, bet nemažiau smagu (o gal net labiau, nes buvome labiau atsipalaidavę). tiesa, jie taip garsiai per monitorius leidžiasi muziką, kad savęs visai negirdėjome, nei ką, nei kaip dainavome. bet koks ten skirtumas – svarbiausia, kad gražiai atrodėme…

taigi, dabar kyla klausimas – o kas toliau?

skraidantys objektai

16.July.2014

šį rytą atsikėlusi ir pažiūrėjusi pro langą pamačiau ne tik Vilnių, bet ir didelį oro balioną, pakibusį, regis, čia pat. nusistebėjau, ką jie veikia taip anksti (dar nebuvo net 7 ryto)…

o dar vakarais aplink mano langus laksto kregždės ir spygauja. man labai gražu, kai dangus pilnas judesio.