Rašyti June, 2014

Ar aš Don Quixote’as?

23.June.2014

per Kultūros naktį buvau puikiame spektaklyje. labiausiai jis man patiko tuo, kad davė nemokamo alaus ir dar užkandžių! viskas, turiu naujus standartus renginiui – ko dar gali norėti iš gero spektaklio? (tiesą pasakius, vakar Operhauze žiūrėdama ne itin vykusį baletą, svarsčiau, kiek jis pagerėtų, jei per pertrauką dalintų nemokamą alų, ar, jei Operhauzo standartams alus yra per prasta – šampaną).

iš tiesų, aš galiu norėti ir daugiau. bet turiu pripažinti, kad pasivaikščiojimas po Vilnių su Ainio Storpirščio Don Kichotu buvo tikrai smagus. labiausiai dėl to, kad buvo gyvas, organiškas vyksmas, uždegantis savo skanduotėmis, ritmu (Ainis žingsniavo tikrai sparčiai) ir, tam tikra prasme, bandos jausmu. žodžiu, man patiko. bet ar šitas spektaklis galėtų gyvuoti scenoje – abejoju. žinoma, nesiimu spręsti iš keleto etiudų, kurie scenoje turbūt bus visai kitokie, bet visa tai, kas “vežė” šitame renginyje buvo ne itin susiję su tradiciniu teatru, kurį žiūri sėdėdamas minkštoje (ar kartais kietesnėje) kėdėje. jis “vežė” savo įtraukimu, jame reikia dalyvauti, žingsniuojant ir skanduojant. taip pat jis “vežė” savo derėjimu prie čia pat ūžiančio miesto.

vistik, kai spektaklis atsiras scenoje (kaip supratau, rudenį?..), tikriausiai norėsiu jį pažiūrėti. vien tam, kad įvertinčiau, kaip sekėsi ar nesisekė kurti kažką panašaus scenoje.