Rašyti July, 2009

WorldOutGames

31.July.2009

 

visą savaitę kopenhagoj vyko gėjų ir lesbiečių festivalis. daug visokio meno, sporto ir renginių. ir pilnas miestas netradicinių porų. smagu pažiūrėti. norėčiau kada pamatyti tokį vaizdą homofobiškoje mūsų tėvynėje… deja deja, iki tokios tolerancijos Lietuvai dar toli toli toli.

renginių buvo įvairių – koncertų, spektaklių, diskotekų. didelė dalis – aikštėse ir nemokamai, tad visas miestas šurmuliuoja dvigubai daugiau, nei įprastai (nors ir įprastai kopenhaga pakankamai šurmuliuoja). tai ėjau pasižiūrinėti. pirmą kartą užsiroviau ant braziliškų šokių, kurie atrodė daugmaž taip:

ir dar taip:

buvo gana juokinga ir nieko labai gero, bet nuotaiką tikrai pakėlė. o paskui dar brazilai užgrojo labai fainos muzikikės, tai tiesiog maloniai praleidau vakarą. beje, puikus dalykas, kad kopenhagoj alų galima gerti visur, kur tik nori…

antrą kartą nuėjau ieškoti draugių į Womens Corner ir paklausiau truputį moteriškos roko grupės – grojo neblogai, bet ir neypatingai.  tad nuėjau pažiūrėti, kas vyksta Tel Avivo scenoje ir pataikiau į šiuolaikinio šokio moterų trupės pasirodymą. iš prandžių tikėjausi kažko, kaip pirmieji šokėjai, bet izraelio šokėjos maloniai nustebino, nes tai buvo visai rimtas šiuolaikinis šokis. na ne stebuklas, bet kaip nemokamas – labai puikus renginys.

tiek ir to gėjų festivalio. na, tiesa, rytoj dar eisiu žiūrėti parado ir tada viskas pasibaigs. reiks ieškot kitokių pramogų…

ežiukas ir kiti susidūrimai su policija

20.July.2009

o kol metalistai vis dar siautėjo, mes su broliu užsiimėm rimtesniais darbais – gelbėjom ežiuką. ėjo toks vienas visai nemažas per gatvę vidurį nakties. o prieš eidamas neapsidairė, ar mašinos neatvažiuoja. o gal ir apsidairė, bet mašina atvažiavo greičiau, nei jis tikėjosi. taigi, vidury nakties mes matom vidury gatvės tupintį ežiuką ir prie jo artėjančią mašiną. mano didysis brolis didvyris, nieko nepaisydamas stojo ant kelio prieš ežiuką, ištiesė ranką ir savo stebuklingomis galiomis pradėjo stabdyti mašiną. mašina ėmė ir sustojo ir tada pasimatė, kad tai policijos mašina…

bet policininkai nieko taip ir nepasakė, tik aš trumpai paaiškinau situaciją “atsiprašau, bet čia ežiukas eina per kelią”. pastovėjo, pažiūrėjo ir nusprendė apvažiuoti ežiuką. ir taip jis buvo išgelbėtas. ir netrukus jau perėjęs gatvę pasislėpė žolėje. net ačiū nepasakė…

paskui, išgelbėję ežiuką, važiavom toliau namolio. važiavom ne šiaip kuo – paspirtukais. per visus anykščius ir, kadangi kelias prie šaligatvio buvo itin prastas, tai beveik gatvės viduriu.

ir ką matom – o gi tą patį policininkų golfą, privažiuojantį iš priekio. privažiavo ir sustojo:

– ko čia durniuojat vidury gatvės?

– mes ne durniuojam, mes namo važiuojam….

– tai bent viena linija važiuokit ir prie krašto, nes jūsų visai nesimato (mes juk kaip tikri metalistai, juodai apsirengę buvom).

tiek ir tepasakė policija, o aš jau galvojau, kad teks anykščių areštinėj nakvot…

anykščių metalistai

20.July.2009

vieną savaitgalį britnė, kitą savaitgalį sepultura. štai taip plečiu savo muzikinį akiratį…

buvau lietuvoj šį savaitgalį, anykščiuose. o ten buvo ir metalistų festivalis Velnio Akmuo. tiesa, metalistų anykščiuose beveik nebuvo (ilgą laiką atrodėm kaip patys baisiausi metalistai visame miestelyje). gerai paieškoję, radom juos Dainavos slėnyje, kur ir buvo tas festivalis. tik kad ne itin gausiai lankomas buvo tas festivalis – kokie 300 žmonių gal ir susirinko, ne daugiau. ir garsas buvo toks, kad tik už poros šimtų metrų gal ir tesigirdėjo, kad metalistai siautėja – vos toliau paėjus jau tebuvo girdėti miestelio įprastas šurmulys.

kadangi festivalio organizatoriai turbūt ne per daug patyrę, tai sėdėjom už 100 metrų nuo scenos ir nieko nemokėję grožėjomės koncertu – teritorija buvo atitverta taip, kad labai sėkmingai visa krūva anykštėnų ir mes su broliu žiūrėjom koncertą nemokamai ir ne ką prastesniu vaizdu, nei dauguma nusipirkusių.

bet metalo muzikos taip ir nepradėjau suprasti. jautėsi, kad Sepulruta yra pasaulinė grupė, nes juos klausyti dar buvo galima, o visi kiti, mano nuomone, tik kriokė į mikrofoną.

galiausiai nusprendžiau, kad aš turbūt rinkčiausi britnę, o ne metalą. ten bent gražių šokėjų buvo….

Go Britney

13.July.2009

na va, ir pamačiau britnę. dabar galėsiu visiems girtis. kad tik būtų ko.

viskas buvo visai įdomu, kai pagalvoji. bet kažkaip daugiau tikėjausi iš britnės. na bent jau kad žiopčios į fonogramą tai tikrai tikėjosi, bet kad kažkaip pamiršdavo ar tiesiog nesistengė didžioji žvaigždė. jos šokėjai dirbo už ją, na o jie gerai dirbo, tai viskas buvo dar visai žiūrima.  bet ne taip linksma, kaip norėtųsi. ir vis tik – pirmas mano toks visaip kaip didelis koncertas su daug šou.

o viskas prasidėjo dar ir nuo vakarienės ložėje, daug gero vyno ir pan, taigi, vakaro net britnė nesugadino. tiesa, ložė keistoka – daugiau pritaikyta stadionui ir sporto varžyboms, nei koncertams – stiklu atitverta ir tik dalis to stiklo atsidarė, tai garso per daug gero nebuvo. nors, kiek girdėjau, ir salėj garsas nebuvo tobulas.

juokingiausia dalis buvo apšildymas – kažkokią blondinę išleido į sceną pastovėti prie dj pulto. bet kad ta blondinė tik maivės ir po sceną nevisai į ritmą pataikydama darkės. nevykus visiškai šildytoja. bet turbūt pigi.

antras apšildymas buvo kiek geresnis – cirką išleido į sceną. parodė šiek tiek akrobatinių triukų, žiūrovai paaikčiojo. visai gražu buvo. čia viskas į tą temą, kad britnės kompaktas, kurį čia pristatinėjo, vadinasi Cirkas. bet šiaip tai kai ateini į koncertą, tai cirkas kažkaip ne visai į temą…

na ir tik tada jau pati britnė pasirodė – visa imitus ir su rudu peruku. ir tokia vos pakrutanti. gerai, kad daug gražių šokėjų atsivedė – tai bent jau buvo kuo pasigrožėti. jie viską ir darė, britnė tik truputį po sceną pavaikščiojo ir leidosi panešiojama raumeningų vyrukų. pirmą kartą mačiau, kad koncertą visą vežtų ne žvaigždė, o jos svita. žodž, pačia britne nusivyliau. bet vis tiek džiaugiuosi pamačiusi. dabar žinosiu, kad tikrai ji neverta dėmesio.

pirmas kartas

8.July.2009

šiandien pakėliau savo pirmą kliento skambutį. ir man pasisekė – skambutis buvo labai lengvas. ir vis tiek kalbėt buvo labai sunku, nežinojau, ką sakyt ir ką kalbėt, nors viską supratau.

netrukus laukia antras. paskui trečias. ir taip toliau. su laiku gal net nebebaisu bus…