Rašyti June, 2009

virocker

28.June.2009

taip vadinos koncertas, kuriam buvau šeštadienį. visai netikėtai gavau pakvietimą ir apsilankiau tikroj daniškoj šventėj. viskas vyko prie didelio stadiono, aptvertoj teritorijoj, pilnoj palapinių su maistu, gėrimais ir visokiu šlamštu ir danų, kurie visi pasitiesę po patiesaliuką ir susėdę ant pievutės piknikavo ir klausėsi muzikos. o grojo danų žymūs muzikantai, kuriems mes davėm nikus: sindikatas (hip hopo grupė), povilaitis (toks pagyvenes vyrukas, vis dar įsivaizduojantis, kad įsispraudęs į odines kelnes atrodo seksualiai) ir stakėnas, kryžmintas su kokiu gabaliu. nors pagal amžių labiau pirmas, pagal muziką gal arčiau antro.

tai va, pasiklausėm tikros dansk muzikikės ir pažiūrėjom, kaip pas juos viskas vyksta. vistik keistoka, kai betrypčiojant pagal muziką, trukdo visokie patiesaliukai ir sulankstomos kėdės. ir šiukšlės – jau kokie kiaulinykai tie danai – tiek šiukšlių lietuviškuose koncertuose po kojomis tikrai nesimėto. o čia, danijoj, štai visi girti ir sulipę į šiukšlyną šokinėja ir taškosi pagal nusenusių rokerių dainuškas….

na gerai, ne taip blogai viskas buvo. smagiai laiką praleidom, pačios pašokinėjom pagal nusenusių rokerių dainuškas ir susipažinom su dar dalimi daniškos kultūros. man visai patiko ir turbūt net pakartočiau…

dansk sommer

25.June.2009

į daniją pagaliau atėjo vasara. tik ne dansk sommer, kuri, pasak vietinių, turėtų būti lietinga ir šalta. o mes štai kaistam ir džiaugiamės gražiais orais. tiesa, vėjo daugiau, nei norėtųsi, bet ką padarysi, kai aplink beveik visom kryptimis vanduo.

danijoj prasidėjęs jau atostogų sezonas, bet mums teks darbuotis visą vasarą. tiesa, mūsų instruktoriai atostogaus, tai artimiausias porą savaičių naudos iš mokymų gali būti ne per daugiausia. prigalvojo ten visko, ką gali mus dar išmokyti, kol nebus pakankamai žmonių, bet didelė to dalis man atrodo kaip laiko gaišimas. noriu mokytis to ko reikia ir mokytis daug. pačiai net keista. bet kad įdomu. ir turiu gerą instruktorių.

kai pagalvoji, vienas mėnuo jau praėjo, liko tik 2. paskui būsim paliktos vienos ir labai bijosim. arba nebebijosim, baisiausia turbūt bus po mėnesio, kai pirmą kartą pačios kalbėsim. dabar dar tik klausom.

tuo tarpu dar repetuojam šunų eurovizijai, planuojam jamt “kloak service”(kodinis slapto projekto pavadinimas), niekaip nepradedam karo prieš r., mokomės britnės dainas ir po vieną danišką žodį, paišom piktus klientus, vagiam kaimynų rožes, šokinėjam gumytę ir taip toliau. o dar ir į švediją važiuosim…

st. hansdag

24.June.2009

danai per jonines degina raganas. tiesa, nebe tikras, šiaudines, ar kokias ten, bet vis tiek, tradicijas išlaikę nuo renesanso. keistoka tradicija, bet per raganų šventę (Vasarvydį) jie užkelia raganą ant šluotos, šluotą ant laužo ir padega. ir dar susirenka pasižiūrėti. tiesiog kaip senais gerais inkvizicijos laikais.

na, bet jie neieško augalo, kuris šiaip jua niekada nežydi, žiedo.

namai & hjem

24.June.2009

štai ir pabuvau Lietuvoj. blemba, kaip susitraukia atstumai, kai savaitgaliui imi ir parskrendi namo. ar nuo stoties ar iš Kopenhagos tėvų aplankyt važiuot – nėr didelio skirtumo. tiek, kad šitam mieste vaikštai ir nieko nepažįsti, o anam – viskas sava ir visi savi. o dar Tebūnie naktis buvo, tiek žmonių, tiek žmonių ir taip gera gatvėse, kuriose pilna žmonių.

gera buvo grįžti į Vilnių, bet neblogai buvo grįžti ir į Kopenhagą. ir ten, ir ten, kai pagalvoji, grįžau, kaip į namus. vienokius, ar kitokius.

ilgainiui gal čia nusibostų, bet kol kas vis dar tiek daug mūsų čia laukia. kai pagalvoji, prieš pusmetį sakiau, kad į daniją tikrai nebenorėčiau, bet va kaip viskas pasikeitė.bent jau kol kas atrodo, kad šitas pasibuvimas bus gerokai sėkmingesnis.

o į lietuvą grįšiu vėl už mėnesio savaitgaliui. trumpas tas savaitgalis, na bet visai smagu taip pasilakstyti pirmyn atgal. pažiūrėsim, kaip jausiuos po to mėnesio ir antro karto. lietuva-danija-lietuva-danija- ir taip toliau.

namo

19.June.2009

jau šiandien (nes jau pirma nakties pas mane, antra pas kitus) grįžtu savaitgaliui namo į Vilnių (ir dabar jau turėčiau miegot, bet kad kavos prigėriau ir dar nenoriu). kažkaip keistoka taip, parskrist namo savaitgaliui. bet bus visai įdomu. ir labai užimta, nes jau priplanavau daug pasilakstymų visokių po visur.

štai danijoj dar nedaug lakstau. buvau helsingore, buvau vietinėse rumšiškėse ir dar parduotuvėse (nes gi čia sėdžiu su krūva mergaičių, o joms svarbiausia – šopintis). na ir dar pavakaroju, kuo toliau, tuo dažniau. kitaip tariant, bandau įsivažiuot į ritmą. ir į pramogavimo ir į mokymosi. nes po truputį pradėjom ir mokytis. šiaip lengva ir nuobodoka, kai kalba eina apie sistemas ir IT, užtat su danų kalba dar ne per geriausiai – nors suprantu viską, bet liežuvis dar pinasi, kai kažką sudėtingesnio noriu pasakyti. o už mėnesio teks jau pačiai į ragelį kalbėt – to ir bijau dabar. nes per tris savaites nesakyčiau, kad labai savo kalbėjimą pagerinau, tik tiek, kad suprast jau galiu net pusiau daniškai, pusiau švediškai kalbantį mūsų projekto vadovą. ir daug mažiau jaudinuos, kai reik daniškai kalbėt -tiesiog kalbu, kas, kad kreivai šleivai. vis tiek dažniausiai supranta.

tai va, tiek trumpai, pasimatysim lietuvoj, o jei ne – tai laukit,  bloginsiu.

Citata

11.June.2009

turiu naują danišką sugyventinę G. su kuria gyvenimas niekada neliūdnas. naujausia jos mintis (ne visai tiksliai pateikta):

„…bet tai kiek daug vyrų žuvo tada senovėj (per teliką – kažkoks istorinis filmas).  gerai kad nors kiek jų iki mūsų dienų liko. o juk galėjo visi išsižudyti ir gimti vien mergaitės…“

…bet tai kiek mes prisikvatojam kiekvieną vakarą…

bandysim gaivaliotis

11.June.2009

Taigi, šimtas metų. Nerašiau, nes mokiausi, dirbau, tingėjau, niekaip neprisiruošiau…

Taigi, nežinau,  kiek iš jūsų informuoti, kad netikėtai atsiradau Kopenhagoje. Taip, vėl Danijoje. Neplanavau čia taip greitai grįžti, o juo labiau – ilgam. Bet va, ėmė ir išsiuntė. Tik kiek geresnėm sąlygom – Kopenhagoje, su apgyvendinimu ir dienpinigiais. Išsiuntė mus krūvą mergų mokytis viso ko. Apgyvendino butukuose, turiu porą puikių sugyventinių, kuriomis labai džiaugiuosi, nes tarp kitų jau atsirado šiek tiek trinties, o mes va puikiai sutariam ir namuose visad linksma. Net kai visos sėdim sulindusios į kompą, kaip kad dabar.

Taigi, gyvenu ir vargo nematau. Gyvenu jau truputį daugiau, nei savaitę ir vis dar nieko rimto neveikiu. Klientai, kuriems vėliau dirbsim, o dabar vykdom susipažinimą, mus labai labai myli – pridovanojo visokių nepigių dovanų, nuolat visaip kaip skaniai maitina (nes viena iš jų veiklos sričių yra maistas – valgyklos, etc), o liepą dar ir nusives į Britnės koncertą. Na ir dar kartais pripasakoja ko nors ar truputį pamoko, o paskui sako “jau turbūt jūsų galvos perkais”, kai mes tik pradedam įsivažiuot. Šiandien va pirmą pusę dienos pasivaikščiojom po didžiulį ir gražų Denmarks Radio pastatą, apžiūrėjom studijas, koncertų sales, valgyklą, po pietų – prie kavos ir sausainių paklausėm kaip pasakoja apie traukinių valymą, o tada 14 val. palydėjo mus iki prekybos centro ir palinkėjo gerai pasilinksminti. Taip ir dirbam. Bent jau kol kas.

Iš tiesų tai pas klientus mums labiau patinka, nei mūsų įmonės patalpose. Nes pas mus tai kažkaip nei tai jauku, nei tai ką.  Ir tie, kurie mus turės apmokyti, nedraugiški. Suprantama – mes gi atimam iš jų darbą. Tad kai kurios mergaitės jau bijo, nors man atrodo, kad su viskuo susidorosim. Ryt ir pradėsim dorotis – gal pagaliau pradėsim ko nors rimčiau mokytis.

Tuo tarpu turim daug laisvo laiko, bet kad lyja, tai nedaug užklasinės veiklos nuveikiau. Buvau apžiūrėti Hamleto pilies ir pratryniau truputį pagrindines Kopenhagos gatves. Bet jos jau visos man matytos, tai ne taip įdomu. Kai atšils, reiks daugiau patyrinėti apylinkes. Jei atšils – daniška vasara paprastai nieko labai gero nežada… O aš čia būsiu visą vasarą. Kaip minimum. Na bet kol kas aš viskuo patenkinta, išskyrus orus, taigi, gal antras vizitas šioje šalyje taip labai neprailgs.

Na ir bandysiu vėl kažką karts nuo karto pabloginti. Bet nepažadu. Turiu jums kažkur savo dviračio nuotrauką, kurią prieš milijoną metų žadėjau, gal reiks įdėt…