mano bute nėra tarakonų. užtat yra skruzdėlių. kol buvo šalta – mačiau kokias dvi, o štai šiandien pastebėjau, kad orai tikrai atšilo – po virtuvės grindis ropinėjo kokia dešimtis. ir susirūpinau.
taip, skruzdėlės ne tokios šlykščios, kaip tarakonai, bet nenorėčiau, kad jos pradėtų nešti iš namų mano maistą. ir kad per jį bėginėtų, irgi nenorėčiau – čia ne koks skruzdėlių greitkelis. taigi, gal žinote, kaip tų padarų atsikratyti?
kiek atsilieku nuo grafiko. spektaklį mačiau jau šeštadienį, o rašau tik dabar. na bet geriau vėliau, nei niekada, taigi…
dažnai, kai pamatau užsienio teatrų spektaklius, apsidžiaugiu, kad gyvenu lietuvoje. nes retas užsienio spektaklis būna geras. nesakau, kad kitur stato vien šlamštą – teko pamatyti daug labai stiprių darbų, bet visgi dauguma spektaklių būna tiesiog primityvus realizmas. kaip va ir kroatų “Didysis Getsbis” – jaučiausi, kaip skaitydama romaną – grynas atpasakojimas ir jokių interpretacijų. pvz. jeigu pagal romaną lijo lietus – tai ir scenoj lietus lyja (labai realiai, tik tiek, kad baigiasi per greitai). ir net baseinas beveik tikras, tik nelabai gilus scenoje stovėjo. ir veiksmas atpasakotas kiek įmanoma tiksliau. žinoma, viso romano jie ten neperskaitė, na bet už teksto ribų tikrai niekur irgi neužėjo. kitaip tariant, primityvų ir pernelyg paprasta.
na, aktoriai lygtais pusėtini buvo. bet irgi niekas per daug nesužibėjo, tiesa, gal dar dėl to, kad juos stebint reikėjo dar spėti ir perskaityti titrus.
žodžiu, buvo nuobodu. stilinga (scenografine prasme), tvarkingai atlikta, bet visiškai nuobodu.
vakar pažiūrėjau naujojo Varno spektaklio generalinę repeticiją. panašu, kad Varnas nesugebėjo išsirinkti, ką iš šekspyro jam statyti. tai pastatė 4 spektaklius viename. deja, šis šis sprendimas, mano nuomone, buvo klaidingas.
scenoje – maišalynė, skirtingų spektaklių personažai keičia vieni kitus, o aš vis galvoju, ir kam to reikia? suprantu, kad moksleiviams, besimokanties Šekspyrą bus visai naudingas šitas spektaklis – per vieną vakarą gali susipažinti su 4 dramomis. bet, kaip gerai pasakė vienas žiūrovas: “jaučiuosi kaip pažiūrėjęs keletą trailer’ių” (kas nežino, trailer – tai trumpa reklama/anonsas, per porą minučių pristatantis filmą). nes per visą vakarą taip ir neįvyksta nei vienas spektaklis – tik daug personažų perbėga per sceną. ir visiškai nieko spektaklyje, kas pateisintų visą šitą koliažą. o dėl to, kad dramų yra daug – nei viena jų ir nėra išbaigta, jos visos tik prabėgamos sužymint kontūrus. tad žiūrint tiktai gaila gerų vaidmenų ir gerų aktorių, kurie atskirai pastatytoje vienoje šekspyro dramoje žiūrėtųsi daug geriau.
na, viskas nėra visiškai blogai – pirmam veiksme gražiai žaidžia komedijas apie meilę jaunieji aktoriukai, o trečiam veiksme – labai stiprius finalus išgyvena Bialobžeskis ir Sergejus Ivanovas, tik po 3 valandų, kurių prireikė tam, kad ši dalis būtų pasiekta – žiūrovai jau pernelyg pavargę, kad tikrai įsijaustų ir mėgautųsi. na o štai antras veiksmas – visiška duobė, tik Makbetas su žmona palieka stiprų įspūdį. na gal įsivažiuos jaunimas, bet visų duobių ir jie neužkaišys – trūksta man ir režisūrinių sprendimų.
galvoju, kaip viskas būtų, jei Varnas būtų paėmęs tik Makbetą arba tik Ričardą II ir juos pastatęs? ar nebūtų viskas pasibaigę daug geriau? Arba, jei jau taip negalėjo išsirinkti, galėjo pastatyti 2 spektaklius – vieną su dviem komedijomis ir vieną su dviem tragedijomis. būtų daug geriau, bent jau man taip atrodo. dabar gi, manau, šitas spektaklis turės pasisekimą tik tarp moksleivių, kaip edukacinis. tik tiek, kad ir moksleiviams bus nelegva išsėdėti spektaklį, kuris trunka daugiau, nei 4 valandas…
mano dviratis gavo laišką (kalba netaisyta):
“Labas, tu orandžinis zebras, ar tave taip išskalbė? Marius”
buvo priklijuotas prie jo rėmo, kai šįryt atsikėliau. ir galiu atsakingai pareikšti, kad niekas jo dar neskalbė. bet reikėtų jį nuskalbti, visai reikėtų…
o mano dviratukas šiuo metu serga – padangą jam nuleido. bandysiu gydyt kuo greičiau, nes juk toks puikus oras važinėtis…
kadaise (ne taip seniai) vaidinau Palėpės teatre spektaklyje “Sirano.” gražus buvo spektaklis, o aš jame vaidinau bent keletą vaidmenų. vienas iš jų buvo Motina Margarita (vienuolių vyresnioji).
o štai šiandien mane pasiekė informacija, kad Šiaulių dramos teatro “Sirano” Motiną Margaritą vaidina irgi Vilija, o tos Vilijos dar ir pavardė vos ne vos tesiskiria nuo manosios…
šį rytą viena bendradarbė R. gana vykusiai išdūrė keletą kitų bendradarbių. ir mane privertė suabejoti. o viskas nutiko taip, kad parašė ji mums visiems žinutę: “Hei, labas rytas:) 9 val. ateik į Olimpiečius (ten mūsų ofisas), man ką tik R. (mūsų vadovė) paskambino, kad S.(mūsų danų mokytojas) nugriuvo iš balkono ir koją susilaužė :(. Todėl danų turėsim nuo 2 val su I. (kita danų mokytoja)”.
pirmą akimirką patikėjau. antrą – prisiminiau datą. tačiau dar prieš perskaitant žinutę man jau skambino viena abejojanti bendradarbė, kuri, pasirodo, jau paskambino R. (žinučių autorei) ir toji labai rimtai ją įtikinėjo, kad čia ne juokas, o tik sutapimas, kad tam S. taip nutiko. o mūsų R. – labai geras žmogus, iš kurio tokio žiauraus melo sunku būtų galima tikėtis.
vistik aš nusprendžiau, kad pernelyg nerimtai viskas skamba. ir dar tas “išgriuvo iš balkono”… pernelyg viskas tinka balandžio 1 d. ir nuėjau į paskaitą laiku. sutikau mokytoją su abiem sveikom kojom. o jis ir klausia “kur visi kiti?” teko jam papasakoti, kokią liūdną baigtį jam viena iš mūsų suplanavo. abu paabejojom, ar ne bus taip, kad visi kiti nuėjo į Olimpiečius…
vistik, dauguma tik pavėlavo – 2 mergaitės negavo žinutės, du bendradarbiai nepatikėjo, trečia, kuri man skambino, buvo įtikinta galutinai vienos nepatikėjusios. ir vistik 2 žmonės susiprato apgauti tik kai jiems toji pati R. parašė, kurioj auditorijoj paskaita…
sakyčiau, vykęs melas, tik va vienas dalykas man nelabai patiko – kad dėl to pora žmonių valandą vėlavo į paskaitą ir mes nelabai galėjom normaliai dirbti. geriau jau priversti ką nors ateiti valandą per anksti…