Rašyti March, 2009

tai kas jį taip nudažė?..

30.March.2009

ir vis dar nesibaigia klausinėjimai. šiandien bendradarbis susidomėjo, iš kur čia toks mano dviratis ir ar pati aš jį taip… tuoj pradėsiu galvot, kad visi mano blogą skaito ir dabar tyčia klausinėja.

bet jau gal reikėtų pradėti sakyti, kad paskutinį dviračio dažymą atliko sesė (paryškino spalvas), nes gi nelabai jisai vykęs – dažai lupasi. aišku, kalta tikriausiai ne sesė, o dažai. padrėko šiandien per lietų ir viskas. tuoj neliks gražios ryškios oranžinės spalvos.

ir dar turbūt reikia paskubėti su dviračio nuotrauka, nes kai apsilupinės visaip kaip, tai nebebus kaip girtis. teks perdažyti (gal žaliais dryžiais?)

sugyventinė

28.March.2009

pagaliau į naująjį mano butuką atsikraustė ir V., mano nauja sugyventinė, ir pagaliau bute gyvenam pilna komplektacija. double V ir nindzė. gera komplektacija, man regis.  vakar šią progą jau atšventėm. užsipliurpėm apie viską ir nejučia trečia valanda ryto atėjo…

diedukas

28.March.2009

kas čia yra, kad visiems taip staiga pradėjo kliūti mano dviratis. užvakar bobutė, vakar štai diedukas.

rakinu dviratį prie VU filologyno. prieina dėdė:

– kas jums taip įdomiai čia nudažė?… (kažkur jau girdėta…)

– aš pati nudažiau..  (kartojuosi…)

– įdomiai… jei būtų su žaliais (suprask, dryžiais), būtų kaip įžeminimo laidas… Bet čia kitaip…

ir nuėjo. įžeminimo laidas, matai. nebūčiau pagalvojus.

šiandien va lyja, tai dviračiu turbūt niekur nevažiuosiu ir niekas neprisikabins prie manęs. bet ryt poryt tai vėl, žiūrėk, koks praeivis “o kas jums taip nudažė?”

pati nudažiau, pati. na ir dar sesė padėjo.

bobutė

26.March.2009

stoviu prie šviesoforo, laukiu žalios. prieš pat mano dviračio vairą eina per gatvę bobutė. pastebi mane ir sustoja priešais.

– koks keistas jūsų dviratis. – sako. keistoka bobutė.

– jis ne keistas, jis tik spalvotas.

– o tai kas jį jums taip baisiai nuspalvojo?

(Kažkur tuo metu man užsidega žalia, bet bobutė nė nesiruošia pasitraukti. aš mandagi – bobučių dar nevažinėju. tęsiu.)

–  aš pati nuspalvojau.

– pati? – stebisi bobutė. – o kodėl?

Staiga susivokusi priduria:

– juk vogtus dviračius žmonės perdažo…

– perdažo ir nevogtus. –  bandau paaiškinti, bet bobutė akivaizdžiai lieka prie savos versijos. palinguoja galva ir nueina.

o man vėl tenka laukti žalios šviesos…

po stalu

23.March.2009

šiandienos IT pamokėlė vyko daugiausiai po stalu. turim mes tokį didelį ovalų stalą, prie kurio sėdim ir mokomės. tai va, mūsų IT mokytojas vis landžiojo po stalu ir kaišiojo tinklo laidą (laidus) į visas iš eilės skylutes. na bent jau žadėjo į visas pakaišioti. o paskui jį (jis toks visai simpatiškas berniukas) po stalu pradėjo landžioti tai viena, tai kita mergaitė. paskui dar atėjo tokia teta tinklo prižiūrėtoja, ir taip pat palindo po stalu.

ai, tiesa, chronologiją maišau. pirmas po stalu palindo mūsų vienintelis grupės vyras. tai jis viską pradėjo.

darbai, mokslai, etc.

20.March.2009

dienos metu vis galvoju – “va tą reik pablogint, o aną irgi reiktų dėt į blogą, o šitas tai geras, reiks gal į blogą įdėt…” ir t.t. o atėjus vakarui, taip nieko ir nepavyksta, ypač kai parsirandu namo jau sutemus po visokių pramogų, o tuo tarpu dar namų darbai laukia… tai iki blogo niekaip nebeprieinu. o jei prieinu – nebežinau, ką čia ir bepasakot, nes pamirštu, visi maži smagūs dalykėliai užsimiršta, pasimeta ir blogas stovi tuščias.

galėčiau papasakoti apie IT testą, kurį išlaikiau ne ką geriau, nei dauguma mergaičių, iš kurių krizenau kažkada čia bloge (na bet bent jau ne prasčiau už jas). labiausiai dėl to kaltinu prastas klausimų formuluotes (netikslūs, neaiškiai apibrėžti, etc., skirti toms mergaitėms, o ne informatikui), dar kažkiek kaltinu savo žinojimą per daug, na dar ir tai, kad į mokytojo medžiagą tai juk net nepažiūrėjau (tingėjau). gerai kad čia tik pirmas testas, kuris nelabai svarbus, svarbiausias dar ateityje. blogai – kad reiks kreipti didesnį dėmesį į IT pamokas ir IT mokytojo medžiagą. ir fiksuoti, ką turėčiau per jas pamiršti (kad nebežinočiau per daug).

beje, kitas mūsų grupės IT specialistas surinko dar mažiau balų. kai kas pasakytų, kad bandau pateisinti savo tingėjimą ir nesimokymą (o aš turbūt ir bandau tai padaryti), na bet man labai norisi kvescionuoti to testo galimybes nustatyti IT žinių lygį – atsisėdus prie sugedusio kompo aš tikrai nuveikčiau daug daugiau, nei bet kuri tų mergaičių, o testą atsakiau prasčiau, nei gal pusė jų (paskui, pasiginčijus, vistik lygtais pasiekiau geriausiųjų iš jų lygį). vat ko nekvescionuočiau, tai to testo galimybės nustatyti įdėtų į jo išlaikymą pastangų kiekį – ta mergaitė, kuri stengėsi išsiaiškinti ir suprasti viską iš pagrindų – ta ir gavo daugiausia balų.

dar buvo danų testas. dvi dienas, su dviem mokytojom. įvertino mūsų pasiekimus per mėnesį. kalbėjau, stenėjau, dariau daug klaidų per jį. galiausiai man nustatė 4-5 kalbos lygį (kažkur tarp jų). iš 10ties. 5 lygį man reikia pasiekti, kad priimtų į darbą (nemestų lauk po bandomojo), 7-8 – kad daug uždirbčiau.  turiu dar 2 mėnesius. gal darom totalizatorių – “kurį lygį pasieks vilnelė?” kitas testas –  vėl po mėnesio.

kas čia dar? ai, jau daugiau, nei mėnuo, bet danų manęs dar neužkniso. nors žengti į priekį sekasi vis sunkiau – gal smegenis pradeda kaisti nuo tokių kiekių?

mano katė yra

16.March.2009

pati gražiausia. ir nors žmonės sako, kad ji durna, bet jie nieko apie kates nesupranta. pas mane nindzė jau gyvena 3 metus. su tuo ją ir sveikinu.

dešimtmetis

15.March.2009

vakar atšventėm teatro studijos „Palėpė“ dešimtmetį. nei tai daug, nei tai mažai, vakar va svarstėm, kaip bus per palėpės penkiasdešimtmetį. ir vis tik per tuos metus palėpėj nutiko daug daug visko. 19 spektaklių buvo suvaidinta velniažin kiek kartų, prisivažinėta po užsienius ir gauta visa krūva apdovanojimų, prisivakarota, prisirepetuota, prisibūta. kai pagalvoji, kiek ten daug visokio emocinio gėrio prisikaupę…

na taip, aš iš palėpės jau išėjusi. iš tų dešimties metų, aš palėpėj atvaidinau kokius 6. išėjau, nes tam atėjo laikas, bet teatras man netapo dėl to mažiau brangus. nežinau, kiek žmonių iš viso yra vaidinę palėpėj, bet daugumą jų pažįstų ir jie man visi brangūs. todėl vakar pamatyti visą krūvą žmonių, ilgiau ar trumpiau vaidinusių ar buvusių su manim palėpėje man buvo labai labai labai gera. geras buvo vakar vakaras. toks beveik, kaip senais gerais palėpės laikais.

vėl ant ratų

14.March.2009

kaip gera ir vėl minti dviratį. pagaliau jis sveikas ir mano naujuose namuose. kai toks oras, net jei ir šaltoka, na bet tikras malonumas prasilėkti Vilniaus gatvėmis. vaikščioti jomis irgi buvo visai nieko, na bet su dviračiu viskas vyksta kiek greičiau.

o mano dviratis vėl pavasariškai atsinaujino. tik šįkart ne aš, o sesė jį perdažė. dabar jo oranžiniai dryžiai – ryškiai oranžiniai. tiesa, dabar jis nebe toks panašus į tigrinę antį.

pagaliau

12.March.2009

aš turiu internetą! jėėėėė!

beje, meistras dar paklausė “o kaip jūs išsiderėjote nemokamą įvedimą?”. sakau “tai kad man pasiūlė…”. sako “tai kad dabar nemokamų nebebūna…”. tai ir galvoju dabar, ar man čia dovaną gimimo dienos proga Teo padarė, ar išlįs dar kur nors kokios nors nenumatytos sąlygos… sutartį apžiūrėjau, lygtais jokių mažų raidyčių…