Burtono svynis todas mane apžavėjo. tada pažiūrėjau ir brodvėjaus variantą, kuris irgi labai patiko. o dabar, visai netyčia, dar ir lietuvišką pamačiau. ir, kaip ir tikėjausi, nusivyliau.
tiesą sakant, nelabai suprantu, už ką ten tą ibelhauptaitę metų moterim siūlo – už prastus spektaklius? ką, nei vienos moters su gerais spektakliais neatsirado? nes jos svynis todas – tai kažkokia filmo nuotaikos ir miuziklo veiksmo kopija. ir dar prasta kopija, nes nuotaikos neperduoda, o veiksmą atkartoja nuobodžiai. toks įspūdis, kad kandidatė į metų moteris ne labai fantazijos turi.
realiai speklaklyje yra vienas geras dalykas – Misis Lovet. tiesa, jos išvaizda viens prie vieno nukopijuota iš filmo, personažas irgi kažkiek, na bet Grigorian visai puikiai susitvarko su vaidmeniu ir yra vienintelė, į kurią žiūrint nesinori dengtis akių (ir ausų). tikrai stiprus personažas ir beveik vienintelis personažas scenoje (kiti ten – tik dainininkai)
Svynis, tas, kuris turėtų vežti visą spektaklį – tiesiog viena didelė skylė. nei tai išdainuoja kaip reikiant savo partijas, nei tai vaidint moka – visą spektaklį atdainuoja vienodai rūsčiai suraukęs antakius. jokių personažo virsmų ar dar ko nors, tik rūsčiai suraukti antakiai. kiti personažai – irgi panašiai, jei jau išdainuoja, tai tikrai ne išvaidina, tad užsimerkus, ko gero, šis miuziklas klausytųsi maloniau.
tiesa, publika negailėjo ovacijų ir atlikėjai ėjo į sceną daug kartų. taip kad plačiajai publikai, matyt, gana ir tokio svynio todo – nukopijuoto, neišdainuojančio, nesuvaidinančio, nevykusio.
beje, kongresų rūmai ne itin pritaikyti operoms, tad sėdėdama parterio šone, ne tik kad visą veiksmą stebėjau per mušamuosius, bet dar ir mačiau daug aktorių nugarų ir mažai kai kurių vaizdų. pvz. viso to turėjusio įspūdingai atrodyti mėsų fabrikėlio nemačiau iš viso. kitaip tariant, jaučiau, kad apie mane, paprastą žiūrovą, nebuvo daug galvota.galvota tik apie tuos, kurie brangesnius bilietus įperka.
(ar man taip atrodo, ar aš kažkokia pikta šiandien?)
