Rašyti November, 2008

miškuose

24.November.2008

danijoj pagaliau pasnigo savaitgalį. šiek tiek, koks cm sniego, na bet vis tiek. šiandien apžiūrėjau – laukai ir pievos vis dar žali, tik apsnigti. keistas vaizdas.

šiandien po miškus ir laukus orientavomės. čia Outdoor activities pamokos. įdavė kompasus ir žemėlapius ir paleido ieškoti postų. man patiko – daug gryno oro, šiek tiek gražių vaizdų… ir dar mano komanda nugalėjo.

bet va kitą savaitę mūsų orientacinis pakils į gerokai aukštesnį levelį – ne kompasais naudosimės, o gprs. įdomu, kaip tas atrodys…

beatiful difference 2

24.November.2008

beautiful difference nusibaigė blogiau, nei tikėjausi. nes tikėjausi, kad bent jau su apšvietimu viskas bus gerai, bet štai staiga, paskutiniam pasirodyme ėmė ir kažkaip nusimušė vienas iš šviesos pultų ir gavom ne tai, ko tikėjomės. problemos taip ir neišsprendėm, tad pusę pasirodymo atšvietėm “manualy” būdu.

bent jau ne vienos pasišiukšlinom – video grupė tai atliko daug linksmesniu būdu. video buvo leidžiama iš vieno berniuko kompo. jis juos ir leido, išskyrus paskutinį, finalinį, nes tuo metu jam reikia ruoštis finaliniam pasirodymui. o kitam berniukui, kuris turėjo vietoj jo paleisti tą video, niekas nepasakė kompiuterio slaptažodžio. tarp priešpaskutinio ir paskutinio video kompas “užmigo”, o kai atėjo laikas jį prikelti – niekas iš esančių prie jo nežino paswordo. tai ir nebuvo finalinio, tik finalinė daina nuskambėjo ir greit buvo nujungta.

o šiaip tai, danai, kaip ir pridera, sugadino viską, ką tik galėjo sugadinti, tad viskas atrodė ganėtinai apgailėtinai. ir vis tiek mokytojai aiškino kokie mes nuostabūs ir kaip mes puikiai viską padarėm. danų visuotinis pozytivizmas ir bekritiškumas mane varo į neviltį.

mašinos

22.November.2008

niekad nebūčiau patikėjus, kad populiariausias keyword’as mano bloge bus ‘mašinos’. o kodėl ne dviračiai?

Geri dalykai

21.November.2008

gavau prašymą parašyti apie kažką gerą, kas nutiko danijoj, kadangi kai kas įžiūri per daug negatyvizmo mano postuose (ir tas kai kas ketina sekti mano pėdom). bet nemoku aš rašyti postų apie gerus dalykus be ironijos ir kritikos bet kuriuo atveju. todėl čia bus ne postas, o sąrašas.

1. Pamokos. Taip, etnic cooking neveža, bet visi kiti dalykai man patinka ir į pamokas einu su malonumu (kaip keistai skamba ši frazė…)

2. Tai, ką išmokau. Gal tai ir priklausytų prie pirmo posto, bet man atrodo, kad naujos žinios ir įgūdžiai verti atskiro paminėjimo.

3. Kelionė į Norvegiją. Apie ją gal kadanors parašysiu plačiau, bet buvo super.

4. Jūra pro langą. Nieko ir nebepridursi.

5. Nauji pažįstami. Vasarą jau planuoju į Budapeštą, o kadanors – į Bangladešą. Sutikau čia tikrai gerų žmonių.

6. Kopenhaga, Aarhus,  Alborgas ir kitos vietos. Taip, pakeliavau pakankamai po apylinkes.

7.  Šlepetės iš šalikai iš vilnos. pasidariau keletą tokių ir jie man labai patinka.

8. Poilsis. kai pagalvoji, tai, ką aš dabar veikiu yra ilgalaikės atostogos. o atostogos savaime yra didelis gėris.

9. Miuzi (danų mokytoja). kartais ji keistoka, bet labai šilta ir rūpinasi mumis. dalis danų pamokų vyksta jos namuose su gera arbata (ar kava) ir kokiu nors pyragu ar panašiai. tos pamokos irgi yra gėris.

10. Gunaras (outdoor activities mokytojas). geras jis dėdė, o tas vakaras pas jį namuose su jo kalės šuniukais buvo vienas jaukiausių mokykloje. be to, jis suorganizavo mums dviračius!

11. Bjornas. tiek kūrybiškumo, tiek ekspresijos… atpalaiduoja ir pralinksmina.

12. Kai kurie vakarai. kartais sėdim livingroom’e, pliurpiam nesąmones, ir kažkaip gera taip kartu ten jaukiai.

13. Filmas Kill Mathias. nematę nesuprasit…

14. Gausa. visko čia daug  – galimybių, įvairovės, naujų dalykų, maisto…

15. Stalo futbolo stalas. vis dar esu lūzerė, bet jau šiek tiek mažesnė.

16. Film club.  gaunam filmą, vyno ir gero prancūziško sūrio.

17. Išvykos. tai nuveža į kokį muziejų, tai po vietinius “kalnus” (kurie mažesni ir už lietuviškus) pasivaikščioti…

18. Užimtumas. retai kada galiu pasakyti, kad nėra ką veikti, kad nuobodžiauju (na tik per susirinkimus). dažniau tiesiog tyngiu veikti tai, ką veikti galima.

19.Gražios apylinkės. tikrai yra kur pasivaikščioti.

20-tas punktas kažkaip nelenda į galvą, vakarienė artėja, tad baigiu su tais gerais dalykais. žinau, pasiknisus po galvą, atrasčiau ir daugiau, bet, D., gal ir tiek užteks, kad nebebūtų taip labai baisu?

beautiful difference

18.November.2008

taip vadinasi daiktas, kurį gaminame šią savaitę. taip, žinau, skamba itin banaliai, bet tokie jau tie danai – dvasingai banalūs.

taigi darom šou, pasirodymą ar kažką tokio, kurį rodysim kaimo žmonėms ir savo tėveliam (šeštadienį turim tėvelių dieną – kaip tikram darželyje). nežinau, kas iš to pasirodymo bus galų gale, bet šiaip jau esu beveik užtikrinta, kad bus baisu…

žinot, kaip danai daro tokius dalykus? o vat tuoj sužinosit.

apie tai buvom informuoti jau senokai. pavadinimą, beje, sugalvojo mokytojai, tad mums reikėjo į jį kaip nors įsipaišyti. be to, mokytojai, kalbėdamį apie visą tą daiktą naudojo tokį labai sudėtingą (danams) žodį – instaliacija. taip jie vadino tai, ką mes turėtume sukurti, nors, kaip galiausiai išsiaiškinau, jie norėjo vos ne elementaraus spektaklio su šokiais, dainom, nu tiesiog, tradicinio mokyklinio pasirodymo.

betgi danams žodis instaliacija sukuria kažkokias labai keistas asociacijas (ir jie garantuotai jo nesupranta). tad jie galiausiai nusprendė, kad darom gi mugę. na gerai, muge tą, ką jie sugalvojo, pavadinau aš, jie vis dar naudojo tą nuostabų ir nesuprantamą žodį instaliacija. trumpai tariant, ką jie norėjo padaryti: pajamti mūsų teatro/sporto salę ir kiekviename jos kampe padaryti kokio nors žemyno pristatymą. t.y. apipavidalinti pvz. kampą pagal afriką, kitą – pagal pietų ameriką, trečią – europą, ketvirtą -aziją (kodėl buvo toks pasirinkimas, ir kuo kaltos šiaurės amerika ir australija, manęs neklauskit). apipavidalinus kampą, į jį reikia pridėti kokios nors parodomosios medžiagos arba tiesiog nuotraukų iš to žemyno. taip pat ten paleisti atitinkamą muziką, pagaminti atitinkamo maisto ir gal dar pašokti ar padainuoti, jei sugebėsime. o žmonės turėtų ateiti, vaikštinėti po kampus, valgyti maistą ir aikčioti, nes juk viskas taip nuostabu. ir visą tai danai vis dar vadino instaliacija.

neištvėriau. nusprendžiau padaryti tvarką. tiesa, ne per žiauriai – vis dar kartu su danais ir kartu su jų idėjom, bet padaryti iš to, ką jie turi kažką žiūrimo. po mano įsikišimo ir keleto brainstormų/idėjų kūrimo grupės susitikimų turėjom tokį reikalą: užėjus į salę žiūrovas mato daug pilkų sienų (dengiančių kampus), girdi spooky garsus, jaučiasi nejaukiai. taip jam parodomas pilkas ir negražus pasaulis. staiga kažkuriam kampe apsisuka sienos ir šviesos, muzikos, spalvom išdažytų sienų ar objektų ir kažkokio judesio dėka sukuriamas pvz. karšto pasaulio krašto (bet ne konkrečiai afrikos ar dar ko nors) įspūdis. po 3-5 minučių sienos staiga vėl apsisuka, karštas kraštas dingsta ir staiga kitam kampe apsisuka kitos pilkos sienos ir pasimato kitas pasaulis (turėjom viso keturis – karštas, šaltas, gamta/džiunglės/gyvūnai, spalvos/miestas/žmonės). taigi, turėjom teatro salėj sukurti įvairių pasaulio kraštų įspūdį ir parodyti pasaulio skirtumus ir jų grožį. įspūdis turėjo būti kuriamas šviesa, muzika, spalvomis, kažkokiu judėjimu.

žinau, vis tiek ne itin kas, bet juk geriau už pasaulinę mugę? ir kiek arčiau žodžiui instaliacija.

visiems idėja labai patiko, visi labai sutiko su viskuo. bet.

šią savaitę danai pradėjo daryti visą šitą reikalą. aš darau šviesas – nes niekas kitas nenorėjo ir nes tada aš galiu atsipūtus tinginiauti ir vaizduoti svarbią. ir, deja, viskas turi būti grupinis darbas, tad negaliu eiti ir spardyti subinių visiems, kad daro nesąmones. nes mano sritis dabar – tik apšvietimas jų daromų nesąmonių. nors kaip viskas turėtų būti buvom ne kartą aptarę, suderinę ir visi sutikę dėl techninių dalykų, dėl įdėjinių dalykų ir dėl viso kito, bet, regis, danams per vieną ausį įeina, per kitą išeina.

pirmas dalykas pasirodė danams per sunkus – sienos. mat jas turėjom jau padarytas. taip, sienos sunkokos, norint jas apsukti, reikia pasistengti. bet danai nusprendė, kad nesistengs. taigi, jokių besisukančių sienų. iš viso, ką čia per daug dirbi tu sienom – užteks kiekvienam kraštui po 3 (kokio metro pločio). taigi, vietoj iš sienų sukurto pilko ir slegiančio pasaulio turim tik keletą nedidelių kampų, kurie bus dengiami juodomis užuolaidomis. be to, jiems nelabai suvokiamas faktas, kad dykumos ar džiunglių įspūdį galima sukelti vien atitinkamomis spalvomis ir atspalviais – tad dykumoj atsirado visokių ten kurpranugarių ir keistų visai neafrikietiškų kaukių. džiunglės – dar geriau. ten prikrauta žalios medžiagos, pakabinta pora žalių virvių (jos neva simbolizuoja lianas, bet kad visai nepanašios), pridėta tikrų kambarinių palmių ir dabar žmonės iš tos grupės vargsta, kaip čia padarius tikrą krioklį su tikru vandeniu (kažkas pils vandenį iš laistuvėlio į kibirą, tik tą kažką reik paslėpti). po to krioklio pradėjau karštam kraštui siūlyti parsivežti smėliuko iš paplūdymio. šaltas kraštas, kuris turėjo būti labai aštrus ir spindintis yra prikabinėtas kažkokių baltų užuolaidų, kurios atrodo labai nei šiaip nei taip. ir dar kreivas šleivas iglu iš putoplasto gabalų sudėtas. miestas, kuris turėjo būti ryškus su daug spalvų yra paverstas seconhand’u– prikabinta dau spalvotų suknelių ir dar truputį spalvotų medžiagos gabalų. reiks gal pafotkint, kad suprastumėt, kaip viskas baisiai atrodo…

tai taip danai kuria įspūdį. negana to, tai, kas turėjo būti įspūdį sustiprinantis judesys (pvz. aš įsivaizdavau šaltame krašte porą lėtai judančių šviečiančių aisbergų, o džiunglėse – tarp žiūrovų čežančius, judančius, lankstančius žmones, kurie kurtų įspūdį, kad džiunglės yra visur aplinkui) dabar tapo šokiais pokiais ir pan. ir dar labai nevykusiais šokiais – ko norėti, kai pasirodymui penktadienį pradedama repetuoti pirmadienį tarp kitų darbų.

taigi, sėdim dabar su W. tarp savo šviesų ir galvojam, ar gerti reik pradėt nuo pusryčių ar nuo pietų – tam, kad niekas nerūpėtų ir širdies dėl išprievartautos idėjos neskaudėtų.

taip, nerašau

13.November.2008

šią savaitę visai niekam neturiu laiko. vakarais vyksta sporto turnyras, tai einu sirgti už mūsiškius, be to dar darom lietuvos pristatymą, kurį parodysim penktadienį, tai jis irgi suryja laiko. savaitgalį buvau Alborge, kada nors papasakosiu, kaip sekės, nes sekės labai puikiai. tuo tarpu turiu dar keletą nebaigtų draftų apie pamokas ir kitus dalykėlius. taigi, laukite. kada nors sugrįšiu.

Pamokos: Kor

8.November.2008

choras. reikėjo jį turbūt prijungti prie muzikos pamokų, nes nelabai ką pasakyti turiu. veda tas pats muzikos mokytojas Kenetas. dainuojam. ir tiek.

šiaip jau chorą vadinu spiegiančių mergaičių choru. taip yra dėl dviejų dalykų – viena, turim keletą tikrai spiegiančių mergaičių, kita, Kenetas kažkaip keistai dainas parenka ar aranžuoja – net žemiausias balsas (kurį aš dainuoju) yra gana aukštas. tai ir spiegiam, ypač aukščiausias balsas.

beje, dauguma tų spiegiančių mergaičių, spiegia labai tyliai. štai aš paprastai žemiausią balsą dainuoju su dar dviem mergaitėm – tai net stovėdama šalia jų, negirdžiu, kaip jos dainuoja. o jei aš nutylu – žemiausio balso kaip ir nelieka. ir šiaip chore iš 8 ar 9 mergaičių normaliai girdisi tik kokios 3. kitos tiesiog dainuoja pašnibždom…

tiek apie tą dainavimą. šiaip pamoka visai fun – jei dainuot patinka. bet ir nieko labai ypatingo.

Pamokos: Tegn og mal

5.November.2008

tepliavojimas ir maliavojimas. kitaip tariant, piešiam per tą pamoką. nors iš tiesų tai reikėtų pasakot ne apie pamoką, o apie Bjorną. tai dailės, keramikos ir stiklo mokytojas. deja, aš pas jį turiu tik dailę – dabar jau norėčiau ir visų kitų dalykų. piešime tai tiesiog paišom. keramikoj jie lipdo visokius dalykus iš molio. stikle – paišo ir lydo stiklą, suteikdami jam visokias formas.

žodžiu, užsiėmimai patys savaime įdomūs, tačiau bjornas pamokoms suteikia dar papildomo atspalvio. net nežinau, kaip perduoti tai, ką jis sukuria pamokoje – kaip apibūdint tą atmosferą žodžiais. tiesiog jis į viską žiūri taip, tarsi mes kurtume tikrus šedevrus, būtume rimti menininkai. taip, kelia šypseną tas jo “wonderful” visais atvejais, bet visokie “fight for it”, “add more of yourself”, “be stronger” dailės pamokos kontekste tikrai prideda žavesio. galų gale, šio to jis tikrai išmoko – bent jau kaip laikyti pieštuką, kaip žiūrėti į paveikslą ir pan.

tai ir maliavoju visokius dalykus tose pamokėlėse. tik nežinau, kokiu būdu reiks savo maliavones namo temptis – paišom tai ant drobių ir kartais visai nemažų…

Pamokos: Etnik mad

4.November.2008

Etnic cooking ar tiesiog Etninis maistas – šita pamoka man nuoširdžiai nepatinka. kai apie ją pasakojo, mūsų neinformavo, kad gaminsim maistą 200 žmonių, kad plausim virtuvę ir kad visai nieko neišmoksim, na nebent sužinosim, kad darbas virtuvėje tikrai nėra mano svajonių darbas.

pagal idėją šioje pamokoje turėjom sužinoti apie įvairių šalių virtuvę, patiekalus, išmokti, kaip jie gaminami. ir dar turėjo būti fun. ką gi, kartais gal ir visai fun, bet pamoka to visai nepavadinsi. tiesiog dirbam virtuvėj. gerai, kad ta pamoka ne per dažnai būna (kas antrą savaitę). bet ir tiek nebūčiau pasirinkusi, jei būčiau žinojusi, ką renkuosi.

šiaip jau per Etninį maistą gaminam savo šalių maistą. t.y. vieną kartą darėm lietuviškus šaltibarščius ir bulvių plokštainį (ir net beveik pavyko), kitą kartą – kažkokį vengrišką patiekalą, dar kitą – kažką panašaus į bangladešo maistą ir t.t. bet nieko neišmokstam, nes paprastai gaminimui vadovauja žmonės iš tos šalies, o tuo tarpu kiti tik pjausto, maišo ar ką nors tokio panašaus daro. pvz, kaip gaminamas bangladešo maistas, beveik nė nemačiau, nes tuo metu kitam virtuvės gale pjausčiau kažkokias daržoves.

viskas nebūtų taip blogai, jei nereikėtų maisto prigaminti 200-tams žmonių – visai mokyklai.  nes dabar taip ir praeina “pamoka” – dvi valandas pjaustant kokią nors daržovę salotoms ir paskui valandą plaunant panaudotus indus ir virtuvės grindis.

ir šiaip jau, jaučiamės išnaudojami – dirbam vietoj įprastos virtuvės komandos. tiesa, darbas paprastai šiek tiek atlyginamas – bent retkarčiais pavalgom tikrai skanaus maisto. bet to negana, kad man šita pamoka pradėtu patikti. juk net pamoka to nepavadinsi…

Muzikos pamokos daniškoje mokykloje

4.November.2008

šiandien buvau Rondės mokykloje, muzikos pamokoje. ko aš ten buvau, papasakosiu truputį vėliau, nes dabar noriu papasakoti, kaip užpavydėjau. įsivaizduojate, jie mokykloje turi ne tik pianiną ir ne tik daineles dainuoja. jie turi visą krūvą instrumentų – elektrinių, akustinių, bosinių gitarų, standartinį ir elektroninį būgnų komplektus bei keletą būgnelių, bent tris elektroninius ir 2 paprastus pianinus, mikrofonus ir kitą techniką.

tad ketvirtaklasiai, pas kuriuos šiandien svečiavomės, ne tik daineles dainuoja, bet ir groja grupėje. gražu ir pažiūrėti, kaip vaikai ima gitaras, susijungia laidus, pasiruošia perkūsiją ir… groja. ir dar visai neprastai groja (mes, savo Band’e grojam prasčiau). na taip, balaganėlis šiek tiek, kai koks 15 jų ten bando kažką pagroti, na bet gi išmoks, jei norės. svarbiausia – kad turi galimybes.

et, kad taip mes mokykloje būtume leidę muzikos pamokas… tad ir užpavydėjau juodai danų vaikams ir danų mokykloms.