Rašyti May, 2008

Naujasis Baltijos šokis’08

13.May.2008

praėjusią savaitę be visos kitos veiklos dar spėjau ir porą sykių subėgioti į Naująjį Baltijos šokį. tačiau laiko radau tik cullberg ballet aprašymui. dabar trumpai apie kitus matytus dalykus.

Provincialnyje tancy (Rusija). Po įtraukimo. Diptikas. II dalis.

Provincialnyje tancy prisimenu iš prieš keletą metų vykusių festivalių – tada jie man įstrigo kaip labai stipri ir ypatingą sceninį vaizdą bei itin originalų šokį kurianti trupė. šį kartą irgi nenuvylė – vienas įdomiausių festivalio pasirodymų. stiprus techniškai, įdomus choreografiškai, veikiantis emociškai. tiesa, šis kartas išsiskyrė palyginti švaria erdve, tuštuma, paprastumu. tiesą sakant, daiktai šioje erdvėje daugiau trukdė, nei padėjo – pvz didelis pripučiamas burbulas man pasiteisino tik vienoje scenoje. užtat scena su miltais – pritrenkė ir labai gerai užbaigė visą pasirodymą.

Tero Saarinen Company (Suomija). Next of the Kin

plastikos teatras – galbūt. o štai šokio pasigedau. nei choreografijos, nei technikos, tad žavėtis galima nebent apšvietimo sprendimais (nors jie ne itin įspūdingi) ir muzika (kurios atlikėjas ir kompozitorius pats buvo ant scenos). keletas monstriukų kratėsi ir tampėsi po sceną, be jokios šokio harmonijos ar judesių techniškumo. jau vien vizualinė jų išvaizda mane nuteikė priešiškai, tačiau dar kurį laiką tikėjausi – o gal jie pradės šokti. nepradėjo, tad likau nusivylusi spektakliu.

Martin Forsberg (Švedija). In Style with Pleasure. Redo.

abu gabaliukai panašūs – iš karto atpažinsi to paties choreografo darbą. pirmas kiek lengvesnis, antras kiek aštresnis. techniškas, gražus, išgrynintas šokis. gražiai pynėsi kūnai, buvo kuriamos priešpriešos ir sąjungos. gaila, kad pasirodymai buvo tokie trumpučiai – tokiu šokiu galėčiau gėrėtis bent dvigubai ilgiau.

Aura (Lietuva). Tabula rasa

džiaugiuosi, kad Aura tobulėja. dabar jau visai neblogai atrodo net tarptautiniame kontekste. spektaklis lėtas, meditatyvus, dvelkia rytietiška išmintimi. bet kiek per monotoniškas, nesivystantis šokis, todėl net per pusvalandį spėja pabosti. norėtųsi daugiau atradimų, augimo. bet kuriuo atveju, po šio darbo supratau, kad Auros spektaklius jau visai galima žiūrėti.

Menų spaustuvė (Lietuva). Mėnulis nepaiso lojančių šunų

vizualus darbas, bet šokis silpnas tiek techniškai, tiek choreografiškai. be to, viskas matyta, nieko nauja neatrandama. ir dar per daug ištęsta, per daug kartojasi. galbūt, jei spektaklis būtų sutrumpintas perpus (nors jau ir dabar vietoj žadėtų 90 minučių, truko kokias 65), išgrynintas ir atidirbtas – būtų visai žiūrimas reikalas, tiesa, šokėjams dar gerokai padirbėti reiktų. dabar gi – greta manęs sėdėjęs žiūrovas net knarkt buvo pradėjęs.

dviračių takai

13.May.2008

trečia diena neatsidžiaugiu – grįžo dviračių takai į vilnių. ryškios baltos linijos puošia visą prospektą ir ne tik prospektą. net pataisyta situacija vienoje vietoje – vilniaus gatvėje prie mokytojų namų anksčiau dviračių takas įvažiuodavo į parkelio tvorą, dabar gi jau apsuka aplink ją.

be to, dabar daug smagiau fotkinti prospekte ant dviračių takų stovinčias mašinas – kai balta juosta ryškiai šviečia iš po ratų.

Manoknyga.lt

12.May.2008

aktyvioji savaitė baigės ir dabar mėginsiu jau vėl rašyti į blogą daug visko. daug visko ir prisikaupė: nebaigtų įrašų, nepradėtų įrašų. dabar pradėsiu nuo vienos svarbios naujienos.

keletas žmonių ilgai ir rimtai dirbo, kol pridirbo vieną tokį naują projektą – virtualų knygyną manoknyga.lt. (tiesą sakant, ir aš ten vieną kitą pirštelį prikišus). šiandien jau oficialiai kviečiame visus į jį užsukti ir apsižiūrėti. ir ne tik apsižiūrėti, bet ir apsipirkti – turim visą krūvą gerų knygų.

iš tiesų niekada nemaniau, kad vieną dieną būsiu tokio rimto projekto dalis, tačiau, pasirodo, viskas įmanoma, kai dirba rimta komanda. žinoma, net ir rimtai komandai kyla problemų, tad užtrukome ilgiau, nei planavome. bet pagaliau projektas veikia ir mes švenčiame. sveikinkite, lankykitės ir pirkite. mes laukiame jūsų.

manoknyga.lt

kaip man sunkuuuu…

10.May.2008

būna dienų, kai prisižadi niekada niekada niekada daugiau negerti nieko, kas su laipsniais, na išskyrus nebent kefyrą. kitaip tariant, vakar daug gėriau. šiandien pramiegojau darbą, pažadino administratorė, skambindama pasiteirauti, kur aš pusė valandos po darbo pradžios šlaistausi. dabar jau galiu daugmaž klavinti ir atlikti kitus daug pastangų nereikalaujančius darbus, bet didžiąją dalį dienos praleidau sėdėdama ir kentėdama saulutėje, apsimesdama, kad gilinuosi į mokomąją medžiagą ir žadėdama sau niekoniekonieko daugiau negerti (bent jau iki rytojaus). o baltarusiškų viralų su laipsniais iš viso niekada niekada daugiau negerti, nes man atrodo, kad būtent tas jų nacionalinis alkoholinis viraliukas padarė didžiausią indėlį į mano šios dienos savijautą, nes taip po išgertuvių dar, regis, nesu jautusis.

beje, pastebėjau, kad mano organizmas šiek tiek apsivalė nuo C2H5OH, nes jau vėl pradėjau visai apgirsti nuo dviejų bokalų, kurie studentavimo metais buvo tik vakarėlio pradžia.

8.May.2008

vilnelės blogas tyli ir nepasakoja kaip baisiai ji dirba dienomis ir kaip baisiai ji linksminasi vakarais. taip baisiai, kad katė vakar vos neišprotėjo iš džiaugsmo, kad vilnelė vistik bent naktims grįžta namo.

tarp kitko, vyksta toks daiktas šią savaitę, studentiškų teatrų Forumu vadinamas. nedaug ten ką žiūrėt beliko, bet jei neturit, ką veikti penktadienio vakarą – užsukit. gal ką nors gero užmatysit. (programa atsivers, jei ant aukščiau esančios nuorodos paspausite).

Naujasis Baltijos šokis: Cullberg Ballet

6.May.2008

šiuolaikinį šokį labai myliu ir mėgstu. daugiau ar mažiau, bet stengiuosi stebėti kiekvieną Naujojo Baltijos šokio festivalį. tad ir šeštadienį ir sekmadienį aplankiau festivalio renginius.

šeštadienį šoko trupė iš švedijos. parodė du spektaklius. pirmasis, Negro con Flores man labai labai patiko. originali choreografija, stiprūs atlikėjai ir keletas neblogų apšvietimo sprendimų, gerai derančių su muzika. puikiai vedama spektaklio linija – įtampos pakilimai ir nusileidimai ir kartais šokis ir visas vaizdas tiesiog vežė.  dalis šokio buvo atliekama prietemoje, tad kartais judesį žiūrovai daugiau nuspėdavo, nei matydavo – įdomus ir pasiteisinęs sprendimas.

antrasis šios trupės darbas Tarytum – kiek įprastesnės koncepcijos, idėjos, bet vis tiek gana originalus ir įdomus. vis tik, blankesnis po pirmojo, mažiau netikėtas, mažiau vežantis. bet kuriuo atveju, geras atlikimas ir gera choreografija išlieka. tad dviejų valandų, pavogtų iš GMD negaila.

radau youtubėj trumpą Negro con Flores treilerį (jei galima taip pavadinti). ne visai atspindi, kas ten buvo, na bet…

visos penkios dienos

6.May.2008

buvo daug laiko poilsiui, nedaug poilsio ir daug visokių smagumynų. trumpai apie viską viename ilgame įraše:

ketvirtadienį su vyriausiuoju broliu patraukėm į Anykščius senelių lankyti. kad keliauti būtų smagiau, aplankėme Sudervę, Dūkšto ąžuolyną, Kernavę. turiu pasakyti, kad turbūt pirmąjį kartą taip važinėjausi su broliu (neskaitant vaikystės, kai tėvai ir seneliai mus po visur tampė) ir man tikrai patiko. išsikalbėjom apie viską ir kartais net nustebdavau, kad štai tos ar kitos savo brolio pusės iki šiol nepažinojau.

Anykščiuose – seneliai laukia ir džiaugiasi be galo, kai tik atvažiuojam. kiekvieną kartą būdama pas juos gailiuosi ir graužiu save, kad taip retai čia atvažiuoju.

beje, senelių balkone lizdą susikrovė balandis. tiesa, toks ir lizdas – keletas šakelių patiesta. vis tiek keistoką vietą pasirinko, bet seneliams, regis, visai patinka. bus vargo, kai balandžiukai išsiris…

vakare ankykčiuose išėjome apžiūrėti vietinių barų. apžiūra truko iki 2 ar 3 ryto ir brolis neprisimena, kaip parėjo namo. aš prisimenu. šiaip anykčiuose visai apsimoka “vakaroti” – kainos perpus mažesnės nei vilniuj. gėrėm džintonikus po 4,5 lt. ir ne tik juos gėrėm – dar ir anykščių salą (long island versiją) išradom. bet apie ją nepasakosiu. nes dar pasibaisėsit…

penktadienį dar pasitrankėm po anykčius, aplankėm įžymias vietas – turgų, kapines ir upę. vakare – į vilnių per lietų.

šeštadienį – GMD (gatvės muzikos diena tiems, kas vis dar nesupranta) . diena, verta atskiro įrašo, bet tokių jau visi prirašė. tad pasakysiu tik, kad savanoriavau ir kad buvo labai labai linksma.

sekmadienį ilgas miegas, vėlyva kava, paskui sumuštiniai Sereikiškėse. prie katedros pradėjau matyti haliucinacijas. mačiau pažįstamą, einančią į katedrą su liturginiais rūbais, bet užėjus į vidų nieko neradau, tik krūvą lenkų turistų. čia jau ne pirma haliucinacija. gali būti, kad imsiu jas regėti nuolat.

pirmadienį – namų šveitimas. vakaras su senai matytais draugais.

antradienį – taip nesinorėjo į darbą…