Rašyti May, 2008

išvažiuoju

30.May.2008

pasakiau šefui, reikia pasakyt ir blogui – išvažiuoju. nei trumpam, nei ilgam – pusei metų. dingsiu iš lietuvos liepos pradžioj, grįšiu turbūt vasario pradžioj. bet bloginti, tikiuosi, nesiliausiu.

ženklas

28.May.2008

važiuoju šiandien palei nerį (upės g. prie balto tilto) ir stebiuosi neatsistebiu – vienas vienintelis autobusas ant dviračių tako testovi. jau galvojau apsidžiaugti, bet paskui pamačiau pakelėje pastatytus laikinus ženklus, kurie teigė, kad čia stovėti negalima. jau pats ženklo buvimas teigia, kad viena pati sau dviračių tako linija nieko nereiškia ir stovėti leidžia, bet man dar labiau patiko po ženklu esanti lentelė – pasirodo stovėti ant dviračių tako draudžiama nuo trečiadienio iki penktadienio. logiška išvada peršasi, kad šeštadieniais, sekmadieniais, pirmadieniais, antradieniais ir tada, kai pašalins šį ženklą (jis laikinas ir, spėju, pastatytas dėl kokio nors svarbaus asmens vizito lietuvos viešbutyje) – ant dviračių tako stovėti laisvai galima.

seb

27.May.2008

nepatinka man mano bankas. naudojuosi seb’u, bet kuo toliau, tuo labiau jis man nepatinka dėl visokių smulkmenų. kažkaip vis labiau kyla noras sugrįžti į hansa banką ir pažiūrėti, ar jis kuo nors geresnis, ar čia visų lietuviškų bankų problema.

šį kartą suveikė viena smulkmena – iš savo el. banko aš negaliu pervesti pinigų į užsienio sąskaitą. kadangi neturiu slaptažodžių generatoriaus (kainuojančio 40 lt.). kitaip tariant, mano galimybės yra stipriai ribotos ir norėdama atlikti elementarų pervedimą aš turiu eiti į banką. ir dar mokėti 20 lt brangiau, nei tai kainuoja el.banke.

suprantu, kad bankas rūpinasi mano pinigų saugumu. bet gal man pačiai būtų galima nuspręsti, noriu aš apsaugoti savo pinigus elementaria ir nemokama slaptažodžių kortele ar reikia man to stebuklingojo generatoriaus.

laimės kūdikis

23.May.2008

po gero pusvalandžio kaboke, grįžtam su bendradarbiu link mašinos. pakeliui jis pradeda ieškoti raktelių ir jų neranda. grįžtam iki kaboko – ten irgi nėra. “blet, turbūt ant stogo palikau”. skubam žiūrėt ar mašina dar stovi. stovi. rakteliai įkišti į vairuotojo dureles – tik imk ir važiuok. tik niekas taip ir nepaėmė.

o dar skundžiasi mano bendradarbis, kad nesiseka jam gyvenime…

talentas

22.May.2008

mano šefas turi talentą daryti susirinkimus ir brainstormus (kurie, beje, dažniausiai būna visiškai nereikalingi ir nelabai vaisingi) pačiu netinkamiausiu momentu. šiandien momentas buvo labai labai labai labai netinkamas ir atėmė iš manęs galimybę padaryti vieną gerą ir reikalingą darbą, todėl esu dabar visa visaip pikta.

padrikai apie tai, kas dedasi

21.May.2008

ar dar verta aiškinti, kad darbų turiu daugiau, negu laiko? neaiškinsiu.
ne, geriau papasakosiu, kad turiu bilietą į milaną. ir dabar gyvenu iki bilieto ir svajoju apie po bilieto. vienas gyvenimo etapas taip ir turėtų užsibaigti – iki bilieto į minalą. užsibaigs darbas reklamos agentūroj, užsibaigs visokie kitokie darbai, o aš sau imsiu ir išvažiuosiu ilgalaikių atostogų. gera žinoti, kad dar už mėnesio tereikės rūpintis kelionėmis ir kitais panašiais reikalais, pvz. ar mano katei pavyks sugyventi su mano tėvais, o mano tėvams – su mano kate.

beje, paskutinis sakinys reiškia, kad katė kraustosi. kraustosi ne tik katė. labai gaila palikti šį nuostabų butą ir šį nuostabų rajoną, be to, baisoka pati mintis apie vėl gyvenimą pas tėvus, bet nieko nepadarysi – kraustausi atgal į fabijoniškes, džiaugiuosi, tik kad neilgam. nes juk kas dar mane priglaustų mėnesiui, o mano katę – pusmečiui (yra savanorių?). o pati baisiausia mintis – apie ilgą ilgą kelią iki darbo ir siaubingąją ukmergės gatvę, palei kurią minant su dviračiu antrą dieną jau galima užsilenkti nuo išmetamųjų dujų. gal žinot alternatyvų maršrutą iš fabų į centrą, kuris nebūtų pernelyg ilgas?

žodžiu, iš šito padriko teksto turėjote suprasti, kad mano gyvenime nusimato permainos ir dar nemažos. o iki permainų – juodas darbas, tad įrašų daugybės nesitikėkite. bet vieną kitą gal kartais ir parašysiu.

A. – visai kita

16.May.2008

keistuolių teatro darbas, bet su kviestiniu režisieriumi, tad ne pernelyg keistuoliškas ir man visai patiko. abejojau, ar jaunajam Jankevičiui pavyks susitvarkyti su keistuolių “grandais”, bet, turiu pripažinti, kad abi pusės puikiai susigrojo. tiesa, pradžioje perdėtas situacijų šaržavimas, varjetė stilius kiek nervino, tačiau viską atpirko ir pateisino kontrastiški rimtieji/tragiškieji intarpai. turiu pripažinti, kad buvo pasirinktas geras sprendimas keistuoliškai publikai – iš pirmo žvilgsnio lengvas publikos juokinimas padėjo sukurti tinkamą emocinį užtaisą spektakliui. tiesa, pabaigai gal ir pritrūko kažkokio akcento, išryškinančio paskutinįjį monologą, nes aukščiausias įtampos taškas liko kažkur spektaklio viduryje.

bet kuriuo atveju, gal dėl to, kad ėjau nieko gero nesitikėdama, išėjau labai patenkinta spektakliu. pirmas kartas po ilgo laiko, kai keistuoliuose nenuobodžiavau ir negalvojau “na kiek galima….”

plėšikai ir vagys

14.May.2008

stipriai susirūpinau savo dviračio ir ypač jo ratų bei padangų saugumu, nes užmačiau planus visokių pasikėsinimų, tarp jų ir:

– padangų badymas (pabėrus stiklų ar ko kito man ant kelio)
– ratų vogimas ir skandinimas (vieno arba net abiejų iš karto)
– padangų vogimas (jei nepavyktų pavogti ratų)

o štai čia naujausias ir baisiausias grasinimas, ypač išgąsdinęs mane ta dalimi, kur apie rožinę spalvą kalbama:

 

Majestas
Majestas

del spynu nesijaudink. turiu su kuo pjauti jas, tik reikes parepetuoti, kiek laiko uztruksim, nes reikes greitai, greitai suktis. sigrida gales spynas pjaustyt, as ratu nusukinesiu, o tu dazysi rozinia spalba kebula. :) jei sis planas neisdegs, tiesiog pakeisime stabdzius vietomes, isklybinsime ratu sriegius, atsuksim begiu troselius ir sedines sriegius pasukinesim, bei vaira atlaisvinsim. tik tada reikes video kameros, nes cia jau geras bus :) isivaizduok po tokiu prikolu vilnele riedancia nuo barbakano :DDDD

konspiracija

14.May.2008

užsiiminėjam su kolega konspiracija. jis pietauti išvažiuoja su mašina, aš su dviračiu, susitinkam paskirtame punkte, grįžtam vėl kiekvienas sau. tarsi turėtume ką slėpti nuo kitų kolegų (išskyrus alų pietų metu). nors gal greičiau tam, kad su mumis neitų pietauti administratorė – be jos galime laisviau pasikalbėti apie viską.

Forumas 2008

14.May.2008

Forumas yra toks daiktas, atėmęs iš manęs visą laisvą praėjusios savaitės laiką, todėl nusipelno atskiro paminėjimo mano bloge.  tai yra studentiškų teatrų festivalis, kurį jau visą krūvą metų organizuoja Lietuvos studentiškų teatrų asociacija, o kartu su ja ir mes.

be smagiosios festivalio dalies (pažindinimosi su užsieniečiais ir didelių kiekių alkoholio) dar yra ir kultūrinė dalis – visi dalyviai rodo spektaklius. o aš linkusi spektaklius aprašyti bloge, taigi, po keletą sakinių apie tai, ką mačiau forume.

Santiago de Compostela universiteto teatras (Ispanija). Prezidentės

šį teatrą jau kažkiek pažinojome iš puikių jų darbų. tačiau tie darbai pasižymėjo nerealumu – pasakiškas ar komedia del arte pasaulis buvo labai ryškiai ir stipriai perteiktas. o dabar jie pateikė visiškai realistinį darbą ir, tiesą pasakius, gerokai nuvylė. realizmo buvo net per daug – čia pat kepė ir valgė tortiliją (vargšas mano tuščias skrandis), užkandžiavo tikrais sausainiais ir eskimo ledais, gėrė tikrą šampaną, o scenoje stovėjusiame klozete net vanduo iš tikro buvo nuleistas. perdėtas realizmas gal būtų ir įdomus sprendimas, jeigu jis būtų dar labiau perdėtas, bet iki to neprieita. labai ne festivalinis spektaklis, nes beveik visą laiką 3 moterys sėdi prie stalo ir kalbasi. galicijos tarme, tad sunku ir nutuokti, apie ką. tiesa, personažai sukurti labai stipriai, labai gerai jaučiamas scenos partneris, bet pasižiūri į tai 15 minučių, o likusią valandą – nuobodžiauji. na taip, pabaiga pasisuko visai neblogai ir kiek netikėtai, bet tarp jos ir 15 minučių pradžios tegalvojau apie tai, kad aš irgi norėčiau tos tortilijos gabaliuko.

Neofito Rilskio universiteto teatras Spirovite (Bulgarija). Gerasis daktaras. 

Čechovo motyvais pastatytas įdomiausias festivalio darbas. trupė dirba labai gražiai, puiki vaidyba, puiki plastika, tiesiog gražu žiūrėti. ir net kalbos nesupratimas netrukdo sekti istoriją. gaila tik, kad viskas sudaryta iš nedidelių etiudų – įdomiau būtų pamatyti vientisą trupės darbą. bet kuriuo atveju – stipru, labai stipru.

Maskvos universiteto teatras Most (Rusija). Laimingas nevykėlis

labai rusiškas darbas –  daug šokių ir muzikos, anekdotų, primityvoko publikos juokinimo, kuris rusams, beje, pavyksta geriau ir kažkaip nuoširdžiai nei lietuviams. publika liko sužavėta, bet aš nuobodžiavau, nes pasirodyme šou buvo daug daugiau, nei teatro. trupė stipri ir išmuštruota, bet per daug užsiiminėja visokiais pigiais triukais ir banaliais numeriais.

lietuvių spektaklių mačiau tik vieną. kiek nejauku kritikuoti beveik savus (gerai su ta trupe sutariam), bet jei jau aprašinėju, tai…

Vilniaus universiteto teatro Kinetinė trupė. Absurdiškasis Beresnevičiaus kvadratas. 

žinojau, kad nieko gero tikėtis neverta, tai per daug ir nenusivyliau. didžiausia klaida buvo ta, kad trupė bandė išvaidinti (išjudėti – tai buvo plastikos teatras) Beresnevičiaus absurdą, nesuprasdami, kad jo absurdas yra be galo tekstualus ir susietas su žodžiu, o ne su judesiu. turiu pripažinti, kad viena kita scena buvo visai nebloga ir tikrai žiūrima, bet visuma atrodė ne absurdiška, o tiesiog kvaila ir neįdomi. tiesa, studentai dirbo daug ir nuoširdžiai, tačiau jų režisierius turbūt apžiojo kiek per didelį kąsnį.