
vaitkus yra tas režisierius, iš kurio niekada nežinai, ko tikėtis. ir dabar žinojau tik tiek, kad šis spektaklis pusėtinai įvertintas kritikų. tai ir nuėjau. ir pasibaisėjau.
na, ne viskas buvo blogai. pirmiausia, tekstas buvo labai geras. kuo toliau, tuo labiau man patinka Gombrovičius, puikiai ironizuojantis visuomeninius, politinius, socialinius dalykus. antra – iš principo sprendimai buvo tikrai neblogi. nors aukštuomenės pasodinimas už grotų ir sulyginimas su zoologijos sodo beždžionėmis – kiek nuvalkiota idėja, bet labai gerai žiūrisi. vizualinė pusė irgi puiki – vien ko vertas pliažas. tačiau bandymas kurti absurdą, groteską scenoje – nevisai pavyksta, nes daugiausia temačiau balagano, kuris nekabina, nesukrečia ir net nestebina. o popsiniai muzikiniai ar anekdotiniai intarpai visiškai sugadina įspūdį. spektaklis – neišnaudotas, neišbaigtas, perkrautas specefektais, kurie užgožia ir susilpnina teksto įspūdį. o juk turėtų jį sustiprinti.
aktoriai pjesei parinkti labai neblogi, tik labai nepatiko visų numylėtinis kazlas, kuris perspaudžia soluodamas ir siekdamas vienintelio tikslo – kad publika iš jo nusijuoktų. gerai, kai tas juokas dera prie spektaklio, bet kai jis nelabai reikalingas ir dar priverstinai išplėštas iš publikos – dedu didelį minusą.
apibendrinant – spektaklis palieka įspūdį dėl išskirtinių scenografinių ir vizualių sprendimų, tačiau po jo labai apgailestavau, kad nei medžiaga, nei sceninis balaganas nebuvo pakankamai suvaldytas ir nesukūrė tokio stipraus įspūdžio, kokį tikrai galėjo sukurti.
o juokingiausia buvo grupė moksleivių už sėdinčių už manęs, kuriuos čia mokytojos atvedė, kaip į istorinį spektaklį (kaip supratau – vietoj istorijos pamokos). akivaizdu, kad jie, įskaitant mokytojas, visiškai nieko nesuprato. kaip ir didelė dalis publikos.