Rašyti January, 2008

lietuviai – vagys?

20.January.2008

gal mane įkvėpė ką tik matytas patriotiškas spektaklis, gal kaltas tiesiog per didelis tikėjimas žmonėmis, bet aš prisigalvojau visokių dalykų, prisiskaičius ir prisiklausius nuomonių apie “Iki” savitarnos kasas.
pakelkite ranką, kas galvojate, kad ta idėja yra kvaila, juokinga ar tiesiog dar vienas fiasko, kaip Zuoko oranžiniai dviračiai. ranką keliu ir aš.
žinot, už ką toj oranžinių dviračių situacijoj labiausiai gerbiau zuoką? už tai, kad jis tikėjo, jog mes galime būti tokie pat kultūringi, kaip vakarų europos piliečiai. deja, per dvi dienas dingę visi dviračiai parodė, kad tiek dar neužaugome.
dabar mums šansą įrodyti, kad jau esame kultūringi (kultūros sostinė, visgi), mums suteikia “Iki”. ir ką? mes juokiamės ir badome pirštais. ir taip parodome, kad patys netikime, jog galime tapti tokiais, kaip vakarų europos žmonės. netikime, kad lietuviai gali nevogti, neapgaudinėti. jei manęs paklaustumėte, ar gali – atsakyčiau “nežinau”. bet jei neduosime sau šanso – niekada ir nesužinosime. jei visada laikysime savo tautą vagimis – tokia ji ir bus.
kai pagalvoji, ar tik tai nebus viena svarbiausių priežasčių, kad esame tauta, nerandanti savo identiteto – nes netikime, kas esame kažko verti, kad galime kažkuo būti, kažkuo tapti, kažko pasiekti.

sapnai

20.January.2008

šiąnakt vėl sapnavau nuotykių filmą. į jį nesiplėsiu, nes labai jau fragmentiškai prisimenu, tačiau pradedu atrasti ryšį tarp iš vakaro išgerto alkoholio kiekio ir sapnų išradingumo.
kitaip tariant – vakar gėriau. daug. ir taip jau kelintas sapnas.

auskarai

20.January.2008

žiemos pradedu nemėgti todėl, kad apsimuturiavus šaliku, išmėtau visus savo auskarus. vakar pamečiau vieną iš mylimiausių auskarų poros. rodos, kas čia tokio – tik auskaras – o taip gaila buvo, taip gaila…
dabar jau pradedu jausti auskarų trūkumą. per šią žiemą pamečiau 6 ar 7.

dviratis

17.January.2008

Šiandien darbe spoksom į dviračius ir svarstom – o kaip sustoti su tokiu dviračiu ir nenuvirsti?

Dviratukas

jokios naudos iš banerių

15.January.2008

kolega parodė vieną tokį įdomų tyrimą. tiesą sakant jis manęs nenustebino – aš ir taip žinojau, kad žmonės į banerius nežiūri, jų nemato ir nespaudo. na, nebent neturi ką veikt arba baneris užšoka ant viso ekrano ir tada tenka jį paspausti netyčia.
man tik įdomu, kada tai supras Lietuvos reklamos pirkėjai ir nebepirks eilinių banerių, vietoj to užsinorės integruotų į svetainę, neatskiriamų – kaip aprašyta tyrime. tada liksime be apsaugos ir žinojimo, kas yra reklama, o kas ne. teks išsivystyti kokį nors šeštąjį (septintąjį ar aštuntąjį) pojūtį.

gyvatkatė

15.January.2008

sapnuoju dar vieną kažkokį nuotykinį savo sapną (jodinėjom po kažkokias pievas su kažkuo), jame miegu ir pabudusi randu gyvatę nuodingą, gulinčią man ant krūtinės. guliu ir negaliu pajudėti, nes įkas. guliu taip ilgai, bet paskui netyčia sujudu, gyvatė pakelia galvą, pažiūri į mane ir… pabundu. o man ant krūtinės – katė. guli ir nekaltom akim spokso, bjaurybė.

žaisliukai

13.January.2008

Kadangi mano žvėris (žr. nuotraukoje) rado dar vieną patį geriausią žaislą, nusprendžiau pagaliau parašyti tai, ką seniai norėjau:
Kačių žaislų gamintojai nė velnio nenutuokia apie kates.
Turiu pasakyti, kad iš visų katiniškų žaislų tik vienu – tokia meškere su pele ant kabliuko (katėms žvejoti) – mano katė domėjosi ilgiau, nei 5 minutes. O štai su juodu kaspinu (nuotraukoje) katė gali žaisti ne vieną valandą. Tiesa, dar reikalinga ranka, kilojantį tą kaspiną. Geriausi ir įdomiausi žaislai yra virvelės, šniūreliai (ir laidai), saldainių popierėliai, ausų krapštukai ir kištukai, maišeliai, dėžutės, riešutai ir kita smulkmė. Bėda tik ta, kad tokių daiktų brangiai neparduosi, tai ir pilnos parduotuvės visokių pelių imitacijų, kamuoliukai ir pan – mano namuos ie guli sau kampe niekam nereikalingi. Na taip, gal ir yra kačių, kurios tokiems daiktams skiria kiek daugiau laiko – bet aš tokių kačių nepažįstu.

galvaskausmis

12.January.2008

žmonės skundžiasi, kad visą dieną praleidus prie kompo, jiems pradeda skaudėti galvą. o aš štai visą dieną praleidau be kompo ir… man ėmė skaudėti galvą.

paštas

10.January.2008

buvau pašte. per pietus eilės. prieš mane toks diedukas stovi. prieina prie langelio ir rusiškai: “už elektrą ir vandenį. užpildykit”. paštininkė burbtelėjo “pats turite užsipildyti” ir – ką darys – ėmėsi pildyti. už manęs stovintys vaikinas su mergina ėmė burbėti: “tai gal dar ir vaistų nupirkt ar pencininko pažymėjimą išduot”. iš pradžių buvau jų pusėj – laukimas pailgėjo gerom penkiom minutėm, tad nesugebėjimas užsipildyti mokesčių knygutės nervino. bet paskui pagalvojau – ne iš gero gyvenimo gi. gal žmogus neprimato, gal lietuviškai neperskaito ir kur ką įrašyt nežino, o gal tiesiog rankos dreba. žmogui pagalbos reik, o mes va stovim ir burbam, tarsi gaisro gesinti skubėtume.

bumpt

10.January.2008

šįryt užsimiegojus ir neprasikrapščius akių drąsiai žengiau per ką tik iškritusį sniegą ir kad slystelėjau, kad bumptelėjau. ir žinoma, ant nugaros, o nugaroj – kuprinė su mano mieliausiuoju notebooku. ups!
ale, žiūriu, regis, veikia ir net nesiskundžia, kad daužau jį, vargšelį.