Rašyti December, 2007

Juodoji Nesvyžiaus mergelė

21.December.2007

vakar žiūrėjau baltarusių teatro spektaklį. pradžia jau nieko gero nežadėjo – išėjo į sceną keletas kostiumuotų vyriškių ir pradėjo kalbėti apie ekonomikos pasiekimus. na daugmaž. taip tarybiniais laikais kvėptelėjo.
o paskui prasidėjo linksmoji dalis. kažkaip kai taip spektaklius stato neprofesionalai (teko gana daug neprofesionalaus baltarusių teatro matyti) – jau juokinga, bet kai pradeda profesionalai – nebežinai, ar juoktis ar verkti. pagirti galėčiau nebent merginų, kurios malėsi aplinkui, kostiumus. jos persirengdavo prieš kiekvieną išėjimą į sceną ir persirenkdavo tikrai gražiai. o visa kita – beviltiška.
kalbant apie detales, labai juokingi buvo angelų kostiumai – pusė juodo, pusė balto maišo ir sparneliai. jeigu jie norėjo tais sparneliais sukelti komišką vaizdą – jiems tikrai pasisekė, nes tokie dalykai tinka nebent mokyklos vaidinimui.
paskui buvo labai “graži” meilės scena – angelai judina per visą sceną patiestą paklodę, o visiškai permatoma suknele apsiviltusios Barboros krūtis glamonėja Žygimantas. ir, žinoma, skamba labai lyriška muzika. paskui jie vartosi po sceną ir bučiuojasi pagal ritmą. gražu? man tai juokinga.
o labiausiai man patiko sniegas. man labai patinka rusiški spektakliai (nes tą pastebėjau daugiausia rusiškuose spektakliuose), kuriuose nei iš šio, nei iš to pradeda snigti – kad scena gražesnė būtų. juk taip gražu, kai sninga, galima mylėtis, galima liūdėti, galima svajoti. ir taip saldu, taip saldu. ir taip nereikalinga.
nepaisant šitų komiškų epizodų (nors spektaklis buvo itin rimtas), viskas buvo labai nuobodu. ateina, pašneka, išeina. vėl ateina, pašneka, išeina. viskas pagal tą pačią vienodą schemą. (na taip, dar pašoka kokį erotišką šokį. pasirodo linksmieji angeliukai. persirengia gražiosios mergaitės. sninga. vėl sninga…)

prisiminiau gi, pagirti juos galima ne tik už mergaičių kostiumus, bet ir už tai, kad vaidina baltarusių kalba. kalba, kurią naudoja tik 3 procentai šalies gyventojų.

tūkstančio litų renginys

19.December.2007

vakar, būdama ištikima Tele2 Pildyk vartotoja, apsilankiau Omnitel auksiniams klientams skirtame renginyje Siemens arenoje. į jį mane pakvietė draugė – taip pat Tele2 vartotoja. tai pasiliksminome.
šis renginys buvo skirtas tiems, kurie nepateko į prieš tai buvusį auksinių klientų renginį “ballet for life”. turiu pasakyti, kad vakarykščiams auksiniams nepasisekė. na taip, davė valgyt ir gert. Jei abejoji renginio kokybe – duok valgyt ir gert ir tikrai niekas nesiskųs. taip jau yra – papildytais skrandžiais žiūrovai atlaidesni. ir net jei scenoje š…, žiūrovas galvoja, kad viskas ne taip blogai – valgyt davė.
o scenoje buvo ne visiškai š…, bet tiesiog coverių vakaras. simfoninis orkestras ir keletas skandinavų, vaizduojančių, kad yra panašūs į tikruosius atlikėjus, dainavo ABBA dainas. na, prie to daug nesikabinėčiau – bent jau linksma buvo, kai pradėjom labiau už visus omnitel klientus maivytis ir šokti disko. tam turėjo įtakos ir alus – iki alaus sėdėjom ir skeptiškai kritikavom viską. dar, žinoma, turėjo įtakos ir tai, kad pabaigoje jie dainavo populiariausias dainas. tiesa, jas dainuoti baigė per anksti – publika vos spėjo įsilinsminti, o jie viską ėmė ir užraukė.
kaip jau sakiau, muzikinė dalis buvo pakenčiama – prasčiausiai atrodė renginio vedėjas, nevykusiai vaizduojantis kino režisierių. ir pats visko siejimas su kinu buvo juokingas – neva čia filmuojamas didžiausias tokio masto koncertas, neva visi žiūrovai yra statistai. buvo rodomos lentelės “plojame”, “tylos”, “šokame”, “linguojame” ir t.t. po sceną lakstė neva visokie asistentai. jie dar gana įtikinami buvo, bet tas režisierius…. nei vaidmens, nei vedėjavimo.
o juokingiausia dalis man pasirodė šio renginio marketingas. visur buvo skelbta, kad bilietas į jį kainuoja 1000 litų. net už tikrą ABBA tiek būtų per daug. tačiau dabar, tikiu, buvo žmonių, kurie jautėsi itin svarbūs, gaudami nuo Omnitelio tokią brangią dovaną. Įdomu, ar kas nors nusipirko bilietą už tokią kainą? realiai renginys vertas daugių daugiausia 20 Lt. na gerai, dar 10 galima pridėti už maistą. o dabar turiu bilietą su prikabintu čekiu:

Bilietas 1000,00
Nuolaida -1000,00
————————–
Suma 0,00

adresai

18.December.2007

nusprendžiau šiemet prisiųsti krūvas popierinių atvirukų. užtenka tos elektroninės kultūros, tikrą daiktą visada maloniau gauti. prisipirkau atvirukų, sėdau juos užrašinėti ir supratau, kad žinau vos vieno kito žmogaus adresą. elektroninius adresus – taip, prašom, visų, o štai paprastus… prisiminiau, kaip anksčiau turėdavau adresų – telefonų knygutę, tokią mažą ir visą prirašytą. žinojau, kaip rasti žmones. dabar nebežinau. galiu bet kada paskambinti žmogui, o el.paštas vaikšto greičiau nei paprastas – tad ir nebežinau, kas kur gyvena. ir baruose susitinku daug dažniau, nei į svečius pas ką užeinu. o net jei ir užeinu – vis tiek adreso nepamenu.
tad ir liko neužrašytų atvirukų tiek pat, jei ne daugiau, nei užrašytų. vadinasi, pats laikas pradėti naują adresų knygutę.

labas rytas

17.December.2007

šiandien pirmą kartą pavėlavau į darbą po to, kai buvo įvestos nevėlavimo taisyklės. tiesiog nusėdo mobilus visiškai ir nesuskambėjo žadintuvas. atsibudau ir galvoju – ko čia taip šviesu už lango. tada patikrinau mobilų – numiręs. štai tada išsigandau. laikrodis rodė 8.55, kai verčiausi iš lovos. 9.30 jau buvau darbe. kas iš to – reikėjo būti iki 9.10 ar bent jau 9.15.
laukiu kalėdų vien todėl, kad per jas tikiuosi išsimiegoti.

liučė čiuožia

16.December.2007

Yannai Ross visai patiko Lietuvoje. tad ji pastatė čia ir antrą spektaklį (pirmas buvo Bembilendas). ką galiu pasakyti apie antrąjį? neblogas darbas. pažiūrėjau tikrai maloniai. nepaprastai gerai sukurti personažai. kai pradedi galvoti “iš kur jie tokius ištraukė” – reiškia, aktoriai dirba puikiai. pagyrimas visiems iki vieno. patiko tai, kad spektaklis nušlifuotas iki smulkmenų – viskas išbaigta, viskas padaryta iki galo. spektaklis, nepaliekantis laiko nuobodžiauti ar ieškoti priekabių.
ir vistik – kažko pritrūksta. kažko, apie ką išėjęs iš spektaklio galvotum dar bent porą valandų. kažko, kas užsiliktų. o dabar jau eilėje prie rūbinės galvojau apie visai kitus dalykus. kitaip tariant – geras spektaklis, bet nepaliekantis įspūdžio.

šokių dešimtukas

16.December.2007

o gi vakar pirmą kartą gyvenime žiūrėjau nuostabųjį visas namų šeimininkes prie televizorių ekranų sutraukiantį šokių dešimtuką.
nu ir ką galiu pasakyti – apgailėtina. tiesa, ne apie šokius kalbu (nors ir jie nežibantys), bet apie vedėjo bajerius. negi jam niekas nepasakė, kad jumoras – ne jo sritis? vienintelis, kuris visai taikliai “šaudė” – smoryginas. buvo dar vienas “erelis”, kuris bandė atsišaudyt, bet darė taip nevykusiai ir apgailėtinai. beje, man net smalsu pasidarė, kaip jie paskui bendrauja, kai per laidą taip apsivaro. nes kartais visai nebegražu būdavo.o juk kultūringi žmonės, rodos.
žodžiu, kažkoks labai kvailas šou man pasirodė tas dešimtukas. dėl to man ir patinka neturėt teliko – nepradedi žiūrėt tokių nesąmonių.

reklaminis plotas

14.December.2007

kai svetainės užkiša kiekvieną savo laisvesnį plotą baneriais – dar galiu suprasti. jau ir delfi išpardavė net kraštus. tačiau ar yra kažkokios reklaminio ploto (proto) ribos? man atrodo, kad jis bent jau neturėtų viršyti svetainės turinio ploto. tačiau reklamos pardavėjams turbūt atrodo kitaip. surinkusi http://verslas.banga.lt pamačiau va ką:

na taip, paspaudus ant mažyčio verslo bangos baneriuko gauni tai, ko čia atėjai. tačiau vis tiek, to jau, mano nuomone, kiek per daug.

suši ir kt.

14.December.2007

o vakar ėmėm ir padarėm darbe suši vakarėlį. merginos rūpinosi maistu, vaikinai – vynu. virtuvėlėje sukom, vyniojom sušius, o paskui, žinoma, juos valgėm. štai kaip jie atrodė dar gamybos procese (jau artėjant prie gamybos proceso pabaigos):

visai skanūs sušiai buvo. reiks kada ir namie pasukti.

paskui ėjau į Eglės koncertą, bet apie jį jau rašė čia ir čia. tai aš patylėsiu.

o visą naktį buvo labai keista, nes mano katė miegojo ant manęs. taip, ji mėgsta užsilipti man ant krūtinės, kai gulinėju ant sofkos ir žiūriu filmus. kartais lipa ant kelių, kai dirbu kompu. bet niekada nelipdavo ant manęs, kai miegodavau. geriausiu atveju – guldavo šalia po antklode. o šią naktį ji visą laiką miegojo tai man ant krūtinės, tai ant kurio šono. vis prabusdavau, kai užsimanydavau verstis ant kito šono, vis rasdavau ją ant savęs, besiversdama numesdavau, bet ji tuoj pat vėl įsitaisydavo ant manęs.

saldainiai

13.December.2007

darbe turime dėžę karamelinių saldainių (liaudiškai – bonbonkių). įdomu, kuriam laikui jų užteks? mėnesiui, porai, ar kol visi sugadinsim dantis? Iš tiesų tai jie nelabai skanūs, nu bet kai dėžė panosėje stovi – kaip nevalgysi? tai ir valgom.

šiaip ten kliento saldainiai. darėm vienai tokiai svarbiai progai, dalino per tą progą, liko. tai vieną dėžę projektų vadovė nemačiom priglobė. ir mums atvežė.

kas norit saldainių? galiu pavaišint.

katė skraiduolė

13.December.2007

turim namuose katę skraiduolę. brolio katė išskrido iš mūsų penktojo aukšto balkono. turbūt paslydo – katės dūko tuo metu, o balkone buvo primesta visokio šlamšto. nukrito, palyginus, sėkmingai, bet apačioj rado asfaltą ir kaukštelėjo į jį smakrą. užsidirbo smegenų sutrenkimą, vizitą pas veterinarą, meilę, priežiūrą ir maitinimą per švirkštą. buvo labai baisu, bet dabar, tikimės viskas bus gerai – jau atgavo šiek tiek gyvybingumo.