Rašyti December, 2007

white christmas

27.December.2007

mano kalėdos buvo baltos. kokias 3 sekundes. išlindau iš kambario, pažiūrėjau pro kito kambario langą ir šūktelėjau “balta”. “tai tik medžių viršūnės” nuramino mama. vis tiek jausmas liko.

šiandien – visai kitas jausmas. kažkoks mistiškas. myniau paneriu, o nėrimi plaukė ledai. buvo tylu – maža įprasto mašinų triukšmo. todėl tas ledų plaukimas buvo labai sapniškas. o paskui gedimino prospekte ties vaikų pasauliu prasidėjo sniegas. taip keista – pusė prospekto (ir miesto) balta, kita – ne.

epizodiškai apie praėjusias

26.December.2007

nors praėjusiomis jas vadinti kiek ankstoka – iš tiesų juk kalėdos turėtų būti švenčiamos iki trijų karalių. deja, jau ryt į darbą, tad šventės, galima sakyti baigėsi. tiesa, tuoj prasidės naujos.

regis, ir nepajutau, kaip šiemet prabėgo kalėdos. na taip, buvo daug maisto, daug buvimo tarp giminių, daug dovanų. bet sėdžiu dabar ir jaučiuosi taip kasdieniškai, kad net keista.

kaip prabėgo šventės? buvo daug sukimosi virtuvėje ir dar daugiau sėdėjimo prie stalo – kaip visuomet. juokinga, bet kūčios man buvo kažkokios keistos vien todėl, kad sėdėjau kitoje stalo pusėje nei daugybę metų iki šiol. dar keisčiau – kad per kūčias įsijungėme televizoriu. taip, to norėjo seneliai – pažiūrėti į kernagį, bet vis tiek man kažkaip netiko, trukdė tas daiktas.

kūčios šiemet buvo kitokios, bet jos vis tiek buvo geros – buvo jauku ir šilta. šeimyniška, kaip ir turi būti. gal tik jaudulio kiek mažiau, nei kadaise. du smagiausi momentai buvo tėčio dovanos ruošimas (dovanojom 400 knygų, bet tai turėtų aprašyti brolis, tad aš nesikartosiu) ir kaip apie pirmą nakties mušėmės su sesute. miegojom viename kambaryje, pradžioj ji lovoje, aš ant grindų, pabaigoje – atvirkščiai. aš ją išverčiau iš lovos, paskui prasidėjo visokie pagalvių mūšiai ir pan. kvailiojom. pirmą valandą nakties.

kalėdos irgi buvo keistos, nes vietoj to, kad mes eitume pas tetą, tetos šeima atėjo pas mus. ir dėdė su šeima neatvažiavo iš druskininkų. balius pas mus – gal todėl daugiausia šventės pajutau besisukdama su mama virtuvėje.
bet, vėlgi, pasijutau keistai suaugusi, kai mama, vietoj to, kad
nurodinėjus, ką dėti į mišrainę, tepasakė – sugalvok ką nors pati.

paskui vakare jau grįžus į savo namus, gėrėm daug karšto vyno, žaidėm naujakurius, paskui aliesą. vėl buvo jauku ir šilta. net nepastebėjau, kaip atėjo šešta ryto. tad šiandien pusę dienos miegojau. paskui varčiausi lovoje ir jaučiausi kaip mano katė – mieguista.

galiausiai, visą vakarą skaičiau knygą. kaip seniai nerasdavau tam laiko…

ir tik parašiusi paskutinį sakinį, supratau, kodėl man tikrai patiko šiemetinės šventės. nes tai netapo persivalgymo ir dovanų šventėmis. tai tebuvo galimybė skirti laiko tam, kad seniai jo nerasdavau – knygai, miegui, muštynėms vidury nakties, namų šveitimui, virtuvės menams ir, žinoma, buvimui su artimiausiais žmonėmis.

dovanų pakavimas 2 ir kitos šventės

22.December.2007

kadangi gerasis mano šefas labai gerai įsijautė į kalėdų senelio vaidmenį – pritrūkom dovanų. šiandien dar užsipirkom ir vėl po pietų pakavau dovanas. darausi tikra pakavimo specė.

dabar pakuot baigiau, dirbt irgi. einu namo. nežinau, ar dar bloginsiu iki švenčių, todėl visiems savo skaitytojams linkiu jaukių ir ramių kalėdų. aš jus myliu :)*

veganiški pietūs

22.December.2007

šiandien pietus užsisakėm ajurvedos salone (ar kaip ten jį vadinti) Shanty. jie ten gamina veganišką maistą (ar kažką tokio – be mėsos, žuvies, kiaušinių). tiksliau jie gamina ne ten, o kažkur kitur ir tik kai kas nors užsako, bet iš ryto užsakius, per pietus jau galima gauti. iš pirmo žvilgsnio – brangoka. porcija – 20 lt. bet tą vieną porciją (sriuba plius antras patiekalas) mes su viena projektų vadove valgėm, valgėm ir niekaip nesuvalgėm.
o maistas skanus. man tikrai patiko. daug geriau už čiliako vežiojamą š…

pavalgėm, pamiegosim ir tuoj namo. šefas leido baigti darbą apie 15 val. geras tas mano šefas, net jei kartais paburbu ar patraukiu per dantį jį.

dienos frazė

22.December.2007

ką tik šefas pasakė geriausią dienos frazę:

“tai jūs atsidarykit vyno, pasipjaustykite sūrio, kad būtų gera kalėdinė nuotaika…”

fiksuoju laiką: 10.29

taip ir matau, kaip dirbsiu šį šeštadienį…

mokytojas

22.December.2007

vakar buvau sutikusi vieną savo mokytoją. jis man kažkada matematiką dėstė ir dar klasės auklėtoju gal metus buvo. keista kažkaip buvo su juo kalbėtis – nelabai jis mane prisiminė, nors to ir stengėsi neparodyti ir daug labai šnekėjo. pliurpė, pliurpė apie save, apie tai, kaip knygas leidžia, ką kur moko ir pan. aš tik stovėjau, linksėjau ir šypsojausi. kažkaip mokykloj man jis toks plepus neatrodė. gal senatvė…

šeštadienis

22.December.2007

man atrodo, kad šiandien prirašysiu krūvą mažų ir kvailų blogo įrašų, nes negi dirbsi šeštadienį?

pavyzdžiui:

mane su kalėdomis pasveikino mokesčių inspekcija. gal jau laikas susirūpinti?

update:

mano blogą skaito mokesčių inspekcija. gal jau laikas susirūpinti?

kalėdinė eglutė

22.December.2007

man labai patinka moniuškos skvero “eglutė”, nors tai tik medis, apkabinėtas atšvaitais. naktį atšvaitai spindi, o kai vėjas pučia – gražiai skimbčioja.

S.V.

22.December.2007

arba V.S. (vyšnių sodas) – dar vienas baltarusių spektaklis. po vakarykščio į šitą ėjau labai skeptiškomis nuotaikomis. ką gi, buvo geresnis variantas, bet vis tiek gana beviltiškas. tai buvo plastikos teatras – aktoriai šoko, judėjo, bet nekalbėjo. iš tiesų, momentais buvo visai įdomu pažiūrėti, bet tie momentai buvo itin reti. visa kita buvo mišrainė iš įvairių muzikos ir šokio bei judesio stilių. o tokios mišrainės, mano nuomone, tinka mokykliniams ir kitiems ne profesionaliems spektakliams. bet ne nacionaliniam teatrui. be to, jei jau daromi tokie spektakliai – labai reikėtų padirbėti su technika, nes aktorių judėjimas irgi buvo tik šiek tiek aukštesnio, nei mokyklos žiburėliai, lygio.
dar du dalykai kurie itin užkliuvo (blogąja prasme):
pagrindinė aktorė buvo taip nugrimuota, kad atrodė klaikiai (o vaidino gražuolę) ir dar šoko prasčiausiai iš visų.
vienas momentas buvo juodai nuplagijuotas nuo kažkada mano aprašyto prancūzų pasirodymo “dykynė“. dykynėje trys juodi kostiumuoti vyrukai, labai įdomiai judėdami matavo sceną (aname apraše įdėjau nuorodas). baltarusiai paėmė keturis vyrukus, trankesnę (ir tuo šiek tiek panašią) muziką ir daug prasčiau judėdami matavo sceną. tikrai nemanau, kad jie tai sugalvojo patys ir toks didelis panašumas – netyčinis. kažkaip tai didžiausias teatre matytas plagiatas.
po šito epizodo pradėjau galvoti, ar tik gerieji momentai (du ar trys) nebuvo ko nors plagiatas.

dovanos

21.December.2007

vakar visą dabo dieną nieko kito nedariau, tik pakavau dovanas. nes, žinoma, dovanas klientams įsigijome beveik paskutinę dieną, tai kas supakuos per pusdienį – neradom. pasirodo, žmonėms atrodo labai sudėtinga supakuoti kvadratinę dėžutę. ką aš žinau – viens, du ir baigta. (ir taip visą dieną)
o dovanojame mes ALIES žaidimus. geriausia dalis ta, kad apdovanoję klientus, dar pasidovanosime po vieną ALIESą sau. nujaučiu, kad šios kalėdos bus pilnos stalo žaidimų.