Rašyti October, 2007

dienos citata (vėl)

31.October.2007

“kam jums liftas, juk turite dviratį” pasakė kaimynas kylantis su manimi į penktą aukštą. “juk dviračiu greičiau” pridūrė. “taip, tik ne laiptais” atsakiau. “juk pas jus kalnų dviratis, į viršų turėtų lengvai važiuot” dar pasakė. kad mano dviratis – kalnų, nusprendė pamatęs daug žvaigždžių.

mano dviratis nėra kalnų dviratis. net nepanašus.

megzta beretė

30.October.2007

kai tik artėja šaltasis sezonas, aš griebiu virbalus ir imu megzti. dar nesigyriau, kad mezgimo saloną šį sezoną jau atidariau. štai vakar beveik visą vakarą prasedėjau su virbalais ir taip puikiai atsipalaidavau… tiesa, megzti beveik nemoku. tik tiesiai. tai mezgu šalikus. dažniausiai dryžuotus. praėjusiais metais numezgiau 7 šalikus ir visus padovanojau. šiemet jau turiu užsakymą pirmajam. ir kokį ketvirtadalį, o gal ir trečdalį to pirmojo. gražus šalikas (kažkaip man jau taip yra, kad visų numegztų šalikų noriu pati)

dienos citata

30.October.2007

“teta, gal norite prie savo dviračio prisiklijuoti tačkę?” – pasakė man penkiametis, laikydamas rankoje kažkokį reklaminį lipduką su mašina.

sapnai

29.October.2007

keistai kraupų sapną sapnavau šią naktį. jame nebuvo visiškai jokių pabaisų ar šiaip baisių dalykų, tačiau visą laiką sapnuodama bijojau kažko. tokia visaapimanti baimė buvo.

sapnas vyko kažkur užsienyje, kažkokiame dideliame konkurse ar festivalyje, ten buvo daug keistų žmonių. ten buvau su teatro žmonėmis (nieko keista – su jais praleidau visą savaitgalį). pamenu didelę didelę ir tuščią valgyklą (ten buvom tik mes) – joje buvo baisiausia. ten sapnas prasidėjo, nuo keistų pusryčių – daugybė stalų, nukrautų maistu, tačiau be mūsų – nė gyvos dvasios. ir tylu tylu. pusryčiavom ten ir nejaukiai šnabždėjomės. paskui pamenu keistus šokėjus, kurie šoko per  to konkurso ar festivalio atidarymą – vyrai baltais veidais ir juodais kostiumais ir moterys ryškiomis raudonomis suknelėmis ir juodais plaukais. po jų šokio buvo keistas balius, kur visi sėdėjome toje pačioje valgykloje prie didelio didelio stalo – mes ir tie šokėjai ir visi tylėjome.

daugiau nieko nepamenu, tik siurrealizmo ir kraupumo įspūdį.

šviesoforas

29.October.2007

goštauto gatvėje priešais baltą tiltą pastatė naujus šviesoforus. juos taip puikiai nureguliavo, kad per pėstiesiems degančią žalią šviesą net aš su dviračiu nelabai spėju pervažiuot.

vakaruška

28.October.2007

vakar apsilankiau teatre, naujokų krikštynose. vakaro tema buvo kaimiška vakaruška. tema parodė, kad mes vis dar tikri lietuviai – senai kada tokios linksmybės dėjosi. prisišokom, prisidainavom, gražu ir pažiūrėt buvo. visi kiti šokiai pokiai niekad tiek žmonių neįtraukdavo. kažkaip tie kaimiški šokiai davė labai daug teigiamos energijos.

ir dar gražu pažiūrėt buvo, kaip visi prisirengė – iš kažkur mergos ištraukė (aš tai iš sesės) tautinių drabužių – sijonių, marškinių, liemenių, prisidėjo gintarinių karolių, viena net su karūnėle buvo. vyrukai kiek paprasčiau prisirengė, bet irgi šiaudinių skrybėlių ir kito gero netrūko. paprastai kitos temos sulaukia šiek tiek mažiau aktyvumo, tad kaimas – arba labai patogi arba lengvai suprantama tema. štai kai reikėjo apsirengti pavyzdžiui, kaip viduramžiais – tada tai teko labai pasukti galvą…

vilniaus vartai

28.October.2007

pro mano langus turėjo gerai matytis visi fejerverkai. bet nemačiau jų. tik keletą nuo lukiškių aikštės, kuriuos mačiau pakeliui į namus.

už tai labai gerai mačiau kamščius, kurie susidarė pasibaigus fejerverkams. visa gatvė nuo žaliojo tilto iki žvėryno (ta, kur eina palei nerį) buvo užkimšta. kraštai pristatyti mašinų, kartais net ant šaligatvių, o viduryje 2 beviltiškai sustojusios automobilių juostos. pradžioj važiavau šaligatviu, bet tada miniomis pradėjo eiti žmonės. štai tada pradėjau nardyti tarp mašinų. pirmą kartą taip važinėjausi – tai per vidurį, tai per vieną kraštą, kur daugiau vietos tarp pastatytos mašinos ir stovinčios mašinos. įdomiausias momentas buvo po geležinio vilko tiltu – ten kažkodėl mano krypimi stovinčių mašinų juostoje stovėjo kokios 3 mašinos, apsisukusios priešinga kryptimi. ką jos ten veikė ir kodėl taip buvo pasisukusios – nežinau, bet kamščiui išsivažinėt tai tikrai nepadėjo. kai už geros valandos vėl važiavau į miestą, mašinų kamštis vis dar buvo ten pat, tik dabar jau šiek tiek judėjo.

dar labai gerai kitą rytą mačiau butelių stiklus, paliktus po vilniaus vartų atidarymo. nemaža jų dalis buvo ant dviračių tako, tad važiuodama meldžiausi, kad tik nereikėtų vėl keisti kameros. pasisekė.

filologai

28.October.2007

penktadienį kultūrinausi – buvau filologų rudenyje. ten keliolika mergaičių ir vienas berniukas skaitė savo kūrybą. juokingas tai buvo renginys. pirmiausia dėl to, kad visi dalyviai skaitė į mikrofoną, o mikrofonas neveikė, tad gale beveik nieko nesigirdėjo. tiesa, gal ir gerai, kad nesigirdėjo, nes kūrinių kokybė buvo labai abejotina. jei būtume viską girdėję, būtų sunku susilaikyti nesijuokus.  Dar juokino tai, kad viskas buvo be galo nuoširdu – žvakių šviesa, popierinės gervės, visiems dalinama arbata ir panašiai.

Kaukių balius

26.October.2007

Po gana ilgos pertraukos apsilankiau operoj. Žiūrėjau Kaukių balių. Opera graži, atliko visai neblogai. Tačiau visą spektaklį mane juokino statkevičiaus kostiumai bei visai nepateisinamas pastatymo mastas – net baseiną scenoje įrengė. tik tiek, kad to baseino visai neišnaudojo, tik pagrindinė veikėja savo sijonų padalkas kiek sušlapo. kalbant apie kostiumus – vos pasirodė žynė, niekaip negalėjau atitraukti akių nuo jos raudonos lateksinės ir visiškai beskonės suknelės.

Apibendrinant – muzikinė dalis man patiko. vizualinė – kiek nuobodi ir kiek juokinga.

fotosesija tamsoje

25.October.2007

vakar naktį mačiau keistą vaizdelį. myniau namo apie 22 val ir greta lietuvos viešbučio, patamsyje pamačiau porą vyrukų, pozuojančių prie mašinos (sidabrinės, markės neklauskit, aš moteris). ant štatyvo buvo pastatytas ir į juos atsuktas fotikas (o gal kamera). ir viskas vyko labai prastai atpšviestoje vietoje.

kai pravažiavau lėtai ir spoksodama, vyrukai pradėjo juoktis.