šiandien parduotuvėje sumokėjau šėtonišką skaičių pinigų: 6 litus 66 centus. ne pirmas kartas, bet šiandien jis paminėtinas, nes kasininkė labai gerai sureagavo: pirma nustebo „O!“, o paskui įtariai mane nužvelgė: „Įdomu…“.

Šėtoniška kombinacija, beje, yra 2 bananai, grūdėta varškė ir pakelis sausainių.

po nelabai pavykusio pasilakstymo po blogus, grįžtu prie savo asmeninio gyvenimo kronikų. taigi, sugedo mano katė. susirgo ar šiaip kas. tiesa, vienas negerumas man aiškus – ji turi blusų. nuo to šuns, kurį kartais paglobojame. daug kasosi ir labai nepatenkinta. bet čia dar niekis. šitą problemą bent jau žinau, kaip spręsti. o va šį rytą pabudau nuo to, kad ji vėmė. ir dar radau jos prišikta kambario viduryje. ir vos neprimyžo man ant rūbų krūvos – laiku pamačiau keliant uodegą. paskui dar norėjo myžtelėti ant puzzle, kurią namie dėliojame. šiaip mano katė yra labai tvarkinga, ir primyžus ne į dėžutę buvo tik vieną kartą – kai buvo apdujus nuo vaistų po sterilizacijos. taigi, tokie dalykai mane labai neramina – kažkas ten joje sugedo. ir dar jai ypač reikėjo meilumo šį rytą – o mano katė tikrai nėra meili – tai irgi ženklas, kad kažkas jai negerai – gal ką skauda ar šiaip blogai jaučias. nerimaudama palikau ją namuose (prieš tai paslėpus viską, ką galėjau, kad neapmyžtų). tikiuosi, kad gal tiesiog kažką ne tą suvalgė ir vakare grįžusi rasiu ją tokią, kaip visada. pasitaisiusią. bet jeigu kas nors rimtesnio?

šiandien pasiduosiu visuotinėm tendencijoms. šiandien kaip ir visi paskelbsiu savo skaitomų blogų penketuką.

iš tiesų tai aš skaitau nedaug blogų, bet vis tiek reikėjo galvoti, ką čia pasirinkti. štai laimingieji:

nulis.lt – prisipažinsiu, šis blogas čia pateko per pažintis, bet ne tik dėl pažinčių vertas čia būti.

pragarovirtuve.lt – ne tik todėl, kad pati pastaruoju metu eksperimentuoju virtuvėje, bet ir todėl, kad čia apie paprastus dalykus rašoma itin geru stiliumi.

eziukasvilniuje.lt – nes ten apie vilnių, o aš juk vilnelė

ausyte.blogspot.com – dar vienas, patekęs čia per pažintis. įspūdžiai iš gyvenimo amerikoje.

 pertrauk.blogspot.com – ten moksleiviai iš vieno mūsų projekto. entuziastingi ir kūrybingi.

va koks tas mano penketukas.

o dabar einu džiaugtis, kad kažkas mane skaito, nes visame šitame maratone radau ir nuorodų į save. su tuo save ir sveikinu, savo paminėtus blogus sveikinu su tuo, kad aš juos skaitau, o visus kitus blogerius sveikinu su šia saulėtai šalta blogų diena.

p.s. bandžiau dalyvauti šičia, tačiau patekau į moderuojamų komentarų sritį ir siūlo galas nuvingiavo palikęs mane nuošalėje. daugiau į olimpinį fakelą nebetaikysiu, sėkmės jį nešantiems.

šiandien vokiečių gatvės fontanas buvo visas baltas – pilnas putų. nežinau, ar čia taip jį valo, ar kas (ne)tyčia ko nors ten pripylė, bet man visai gražiai tas baltas fontanas atrodė.

užvakar ikiuko parduotuvėje užupyje norėjau nusipirkti smilgelės jogurto gėrimo. tiek, kad gėrimo buteliukai nestovėjo lentynoj – jie ten gulėjo, nes buvo tiek išsipūtę, kad apačia išsilenkė. paprastai kai produktas sugenda, tai tik dangtelis išsipučia, o čia – visas visas buteliukas. ir taip visi mano mėgstamos rūšies buteliukai. akivaizdžiai blogai supakuota partija ar šiaip kuo nors bloga, kad taip ėmė visa ir sugedo. pagalvojau, gal reikia informuoti ką nors – bet nieko aplinkui nebuvo, tai numojau ranka – patys susipras, gi akivaizdžiai matosi.

nuėjau vakar į ikiuką – ten guli vis dar tie patys jogurtai. kitų rūšių – sumažėję, o šitos visi tebeguli – panašu, kad niekas vis tik neapsigavo, o parduotuvės darbuotojams vienodai rodo. dabar jau nusprendžiau būtinai atkreipti kieno nors dėmesį. radau darbuotoją, parodžiau, tai pirma reakcija buvo “o gal taip turi būti?”. bet vis tik padėkojo, kad parodžiau juos. išėjau.

šiandien mano mėgstamos rūšies smilgelių tame ikiuke nebebuvo – išėmė. svartau, ar išgelbėjau ką nors nuo nusivylimo radus sugędusį produktą, ar kad taip ir turėtų būti atrodo tik parduotuvės darbuotojams.

ryt turbūt vėl eisiu į ikiuką.

vakar lyg susitarę su Vidmantu rašėm apie kapines. šiandien beveik susitarę vėl rašome apie tą patį – miesteliai.lt. ši nauja svetainė yra priežastis, dėl kurios pastaruoju metu visur imu fotoaparatą (jei nepamirštu) ir laisvalaikiu minu ne į vingio parką, o į visokius Nemėžius – mes renkame informaciją apie Lietuvą. ją dedame į svetainę ir leidžiame visiems naudotis. Kam? tam kad nepamirštume (arba primintume), kokia graži yra Lietuva, kiek joje visko yra nematyto, įdomaus ir nepaprastai gražaus. Ir kad keliaudami po ją žinotume, kur ieškoti gražiausių vietų.

Nemėžyje, kurį minėjau jau vakar, gyvena daug totorių. todėl jie ten turi mečetę ir kapines. štai kapinės man labiausiai patiko – jos yra musulmoniškos ir labai senos. tokių lietuvoje tik vienos – kitos. 

kapinėse kai kur išlikę antkapiai, kai kur – tik apsitrynę akmenys.

įdomu tai, kad dalis kapinių vis dar veikia – vienoje pusėje vien seni kapai, kitoje – nauji, prižiūrimi, apsodinti gėlėmis. nuo krikščioniškų akivaizdžiausiai jos skiriasi tuo, kad nepamatysi nei vieno kryžiaus – tik mėnulius. tiesa, paminkliniai akmenys, tie, kur naujų kapų, atrodo gana panašiai, kaip lietuviškieji, tik visur pusmėnuliai ir jokių piešinių – angeliukų ar pan, kuriuos mėgsta krikščionys. mat musulmonams negalima atvaizduoti nieko, kad gyva. naujieji antkapiai atrodo daugmaž taip:

Kaip ir ant šito antkapio, taip ir ant daugumos, užrašai yra arabiški ir rusiški. arba lenkiški. vienas kitas iš pačių naujausių kapų turi lietuvišką užrašą:

čia dar matosi kapas. didelis skirtumas nuo katalikiškų kapų – antkapis atgręžtas į kitą pusę nuo kapo. tai musulmonų tradcija. kita tradicija irgi matyti šitoje nuotraukoje – dedami 2 akmenys. vienas didelis antkapinis prie galvos, kitas, mažesnis – prie kojų.

tiesa, gėlės ant kapų – daugiau katalikiškos tradicijos. Musulmonai nelabai linkę prižiūrėti kapus.

buvau nemėžyje, tokiam kaime prie vilniaus, numynėm ten dviračiais (daug kalnų ir, nors neatrodė, daug saulės – nudegiau). apie nemėžį nepasakosiu, tyngiu, tačiau negaliu nepasidalinti vienu ženklu, matytu ant nemėžio mokyklos:

Į tą pusę už kokių 200 metrų yra plentas Vilnius-Minskas. už jo – kažkokie namai. kas toliau – nemačiau, pagal žemėlapį, ten kažkur yra upelis.

taigi, jei kilo gaisras, tai reikia bėgti 700 metrų ir nešti vandenį. va taip yra gesinamos kaimo mokyklos šiais laikais…

tokios nakties senokai neturėjau. atsiguliau vėlai, o paskui kas valandą kėliausi:

po 1 val. nuėjau miegoti.

po 2 val. katės pradėjo dūkti. šį kartą vartė visokius daiktus nuo mano staliuko su kosmetika. pabudau, aprėkiau.

apie 3 val. katės dūkdamos numetė gėlės vazoną. kėliaus, tvarkiau, šlaviau žemes, kad neišnešiotų.

apie 4 val. audra. miegu su atidarytu balkonu – tai jo durys pradėjo daužytis. kėliausi, uždariau. kadangi pas mus virtuvės langai turi savybę leisti vandenį, kai tiesiai į juos lyja, ėjau kamšyt skudurais, dėl visa ko. bet vanduo nebėgo.

apie 5 val. mano katė (įtariu – jai patinka tupėt ant dviračio sėdynės – tikra dviratininko katė) nuvertė mano dviratį, stovintį koridoriuje – jis stovi gana tvirtai, kol neužkrauni jo kokiu nors svoriu. arba kol katė nebando užšokti ant jo. pabudau nuo trenksmo, ėjau žiūrėt, kas nutiko. dviratį palikau gulėti, nes nebeturėjau jėgų.

apie 6 val. man skambino. ne ten pataikė.

7.30 skambėjo žadintuvas. jis skamba kas 5 minutes.

8.40 pabudau.

šiandien vilnelė yra tokia melancholiška, kokia nebuvo jau kokius…. metus? jausmas lyg žiūrint į rudenį su puodeliu arbatos.

ir dėl visko turbūt kaltos neišmiegotos valandos. toks 4 ar 5, kurios šiąnakt dingo tarsi į vandenį.

(o kai vilnelė pradeda save vadinti vilnele – tai reiškia sentimentalumo ir emocijų protrūkį. logika tuomet slepiasi po pernykščiais lapais)