Rašyti July, 2007

katynas

3.July.2007

kelinta diena gyvenu su viena su trimis katėmis ir žiurke. tai turiu pripažinti, kad toks ūkis – ne juokas. kol apeini ir pamaitini visus – jau 10 minučių kaip minimum. nes kiekviena katė turi savo maistą – vienas mano katei, kitas brolio, trečias – kačiukui (kuris jau tik vienas beliko) ir dar žinoma žiurkės maistas. paskui reikia kačių smėliuką išvalyt nuo šūdukų. tiek techninių pareigų. tačiau gi dar reikia kiekvienai katei skirt dėmesio, paglostyt, pažaist – per dieną jos žmonių išsiilgsta. o kadangi mano katė su brolio kate nesutaria, tai negali su visomis kartu žaisti – pirma su viena, paskui su kita, kol nuo kojų nusivarai. taigi, kol apeini visą ūkį – štai tau ir nebėr vakaro.

ginesas už dyką

3.July.2007

Vakar laimėjau
kvizą (quiz arba dar kitaip turbūt vadintųsi viktorina). Tokiam airiškam pube,
į kurį beveik netyčia patekom su drauge ir net neketinom nieko laimėti. Buvo keturi
turai, tai po antro galvojom, kad nieko gero nebus – tema buvo komikai. Atsakėm
į porą klausimų apie boratą ir viskas. Tačiau paėmėm gineso ir atsigriebėm per kitus du turus ir
staiga ėmėm ir nugalėjom. Tiesa, dar gavom papildomų taškų, kadangi žaidėme
2-se, o kitos komandos buvo po keturis – be jų būtume tik kažkur į penketuką
įtaikę ar pan. Nu ir dar truputį sukčiavom, tiksliau panaudojom pagalbą –
skambutis draugui. Bet tas skambutis nelabai būtų ką pakeitęs, laimėjom tikrai
ne vienu tašku. O kad jau laimėjom, tai gavom maisto ir alaus pubo sąskaita.
Reiks eit ir kitą kartą laimėt – Gineso už dyką ne taip dažnai pasitaiko…

apie pažeidinėjamas eismo taisykles

2.July.2007

kiekvieną dieną darau labai negražiai – pažeidžiu eismo taisykles ir varau prieš eismą. subačiaus gatve važiuoju nuo filharmonijos iki barbakano. ten eismas vienpusis ir šiaip važiuot negalėčiau, bet kad apvažiuot labai toli reikia. taigi, važiuoju. paprastai laviruoju tarp mašinų ir pėsčiųjų, tai važiuodama šaligatviu, tai gatve. kai eismas didesnis – nervinu vairuotojus mindama prieš juos ir nervindama. aš tai nesinervinu, važiuju ir vaizduoju bobą ant ratų. tiksliau, ir vaizduot nereikia.

bet šiandien, kai iš priekio atvarė mentai ir staiga sustojo visiškai priešais mane pusiau ant šaligatvio, beveik į kelnes pridėjau. baudos gal ir nebūtų davę (net nežinau ar būna baudos dviratininkams), bet velnių tai būčiau gavus. jau ir kalbą buvau pradėjusi kurti, galvojau, ar apsimesti blondine ir sakyt, kad nežinau nieko apie kelio ženklus ar kaip nors kitaip, tik tiek, kad aš jiems buvau visiškai neįdomi. taip kad laimingai numyniau sau tolyn prieš eismą.

su sijonu ant dviračio

2.July.2007

kai važiuoju su sijonu ant dviračio, ypač plačiu ir ilgu, daug kas bijo, kad jį suplėšysiu, kai jis įsipins į ratus. dar nė karto mano sijonas neįsipynė į ratus, tačiau šiandien važiuodama jį suplėšiau – kai jis užsikabino už kito dviračio. būna ir taip.

mano dviratis geras, sijonų neplėšo, bet būtinai atsiras ir toks, kuris plėšo.

dviračių takas

2.July.2007

šeštadienį važiavau į poilsio namus, esančius 3 km už nemenčinės. dviračiu. ten yra dviračių takas – todėl ir važiavau dviračiu. nes plentu tai nebūčiau važiavus – siauras jis ten ir dar mašinos labai lekia.

o dviračių takas ten toks nuostabus, kad dar ir dabar kaulus jaučiu – visus suskaičiavo. jis visas išraustas medžių šaknų, taigi, kai aš su savo miesto dviračiu varau per jį – tai kaip per tarką. šokinėju sau nuo šaknies iki šaknies ir vis tikiuosi, kad dviratis nesubyrės į sudedamąsias dalis. nesubyrėjo, bet apdaužiau tai atsakančiai.

daugiau tuo taku nevažiuosiu, kol mirtinai neprisireiks. jau geriau miško keliuku pro bezdonis. kiek aplinkui, bet užtat bezdonyse dar ir dvaras stovi, galima vaizdais pasigrožėt.

prisiminkim mokyklą

2.July.2007

Savaitgalį buvau mano mokyklą baigusių žmonių,
kitaip tariant, alumni susitikime. Ir įdomu buvo – sutikti žmones, kurių nuo
mokyklos nematei, ir keista – tiek jaunų nematytų veidų ten buvo. visi ten
vaikščiojo su kortelėmis, kuriose buvo vardas ir laida. Manoji – devinta. tai
kai pamačiau 16 kartą, tai man net keista pasidarė, kad tokia gali būti ir kad
taip seniai mokyklą baigiau. Pažiūrėjau į antrąją kartą, kurios atstovų buvo
visai nemažai, pažiūrėjau į paskutiniąsias ir taip kažkaip stipriai pajutau,
kaip greitai bėga laikas. Ir kiek daug jis keičia. Juk kai kurie iš ten buvusių buvo kažkada mano draugai, o dabar jau nieko nieko apie juos nebežinau. susitinki taip, pasisveikini ir nebeturi apie ką kalbėti. keistas daiktas yra tie mokyklos susitikimai.