Rašyti May, 2007

tvarkymasis

20.May.2007

man negalima leisti tvarkytis. bent jau ne šiandien. pirma sulaužiau siurblio vamzdį, po to – šepetį grindims plauti. ačiū dievui, kad skudurai nei dūžta, nei lūžta.

blogas.lt

18.May.2007

blogas.lt pagražėjo. dar, girdėjau, naujų galimybių atsirado. nežinau, kaip ten su tom galimybėmis, bet dabar man įrašo kūrimo langą atidarinėja dvigubai ilgiau. ir kai nuo pavadinimo langelio spaudžiu TAB, norėdama peršokti į teksto rašymo langą, patenku į Stilius, paskui į Paragrafą, Šriftus, Dydį ir tik tada į teksto rašymo langą.

nu bet ko nepadarysi vardan grožio…

nestatykite, vaikai, mašinų ant dviračių takų

18.May.2007

Nemėgstu tų, kurie stato mašinas ant dviračių takų, ypač prospekte ar panašiose vietose, kur norint apvažiuot tas mašinas, reikia normaliai išvažiuot į gatvę. bet dar labiau nemėgstu tų, kurie parkuojasi ant perėjų. Paprastai perėjoje būna nuvažiavimas į gatvę nuo šaligatvio, o mano dviratis nuo/ant bordiūrų šokinėti nepritaikytas.

Brolis man vis siūlo daužyt veidrodėlius, bet aš už civilizuotas priemones, kurių niekaip nesumąstau. Veidrodėlių daužymas gali blogai baigtis. Man vienas vokietis papasakojo, kaip jam sekėsi kovoti su tokiomis mašinomis. Buvo, sakė, toks bjaurus tipas, kuris pradėjo palikinėti savo mašiną ant įvažiavimo, bet taip, kad užkirsdavo kelią dviračiams. Taiga, ėmė vieną rytą, ir nuleido tai mašinai dvi padangas. Kitą rytą važiuoja ir iš tolo mato, kad nėra mašinos, apsidžiaugė, įsibėgėjo ir… pradūrė savo dvi padangas, nes vietoj mašinos rado pabarstytų stiklų. Taigi, dvi dviračio padangos už dvi nuleistas (ne pradurtas) mašinos padangas.

smaližė

17.May.2007

mano katytė tikra smaližė. negana to, kad ledų glaistą valgo – dar ir šokoladinius sūrelius ėda. pasidėjau pusę ant stalo, tai grįžus neberadau – tik popierėlį belaižančią katę.

tikėtina, kad šokoladinį ledų glaistą ėdė dėl to, kad grietininių ledų skonį jautė. nu bet varškę kad ėda – tikrai nustebino.

tuoj teks visais skanumynais dalintis su ja….

Antoškos Kartoškos

14.May.2007

Dar vienas kauno dramos teatro spektaklis. Aktualia tema – emigrantų lietuvių problemos. Dramaturgą, beje, pažįstu. Bet jį sudirbsiu labiausiai – labai prasta pjesė. aktoriai vaidina neblogai, režisūra nei labai gerai, nei labai pretenzinga, tiesiog netrukdanti ir negadinanti reikalo. o štai pjesė – nei istorijos, nei dramos, nei veiksmo, nei kulminacijos. nieko, kas privaloma dramos žanrui. charakteriai skysti – tiek, kiek aktoriai juos sukūrė, tiek ir tėra. Yra vienas kitas neblogas bajeris, bet tik tiek. nuobodu. Kaip pradeda personažai pyktis nuo kokios 10 spektaklio minutės, taip iki pat galo ir riejasi. Nieko neišsprendžia, nieko tos rietenos nekeičia, nieko neįtakoja, nieko iš viso nevyksta. Nei personažų viduje, nei pačiame spektaklyje. Atsėdi dvi valandas ir supranti, kad baigei ten kur pradėjai – niekur.

Dalino tokias apklausas prieš spektaklį. Buvo klausimas – ar rekomenduotum šitą spektaklį pažįstamiems. Po spektaklio pažymėjau – ne.

kaip vos negavau į snukį

14.May.2007

važiavau pro tokį klubą „Trasa“ ar kaip ten. nu tokia skylė, bent jau taip atrodo iš tautos, kuri rūko prie jo durų vakarais. ten mane ne kartą jau apšaukė ar kabinėjos, bet šį kartą jau buvau rimtai išsigandus, kad arba, aš arba dviratis nukentės. ten dabar kai remontuoja prospektą, labai siauras praėjimas o, kai rūko visa krūva, tai stumdyt visus į šalis reikia. aš visada mandagiai tai darau, dviratį veduosi, pirma atsiprašau, paprašau praleisti, ir tik jei nereaguoja, lengvai stumteliu. tai va, stumtelėjau. atsisuko toks skustas, kvadratinis ir jau gerai apsiforminęs, užtvėrė kelią ir pradėjo keiktis ir šaukti, „ko čia važinėji šaligatviais, bliat, galvon nori bliat, kokią turi teisę bliat“ ir t.t. ta pačia tema. bandžiau atsimušinėt jam kad nevažiavau, kad turiu teisę ir kad mielai važiuočiau gatve jei ji nebūtų perrausta ir užtverta. tuo pat metu jau svarsčiau ar dengti dviratį ar dviračiu dengtis, nes situacija aštrėjo sekundėmis, kol atsirado padorus pilietis, kuris jį patraukė į šoną ir liepė nusiraminti. padėkojau, sėdau ir moviau iš tos vietos. jeigu būčiau vyras, esu tikra, būčiau į snukį gavusi. vien dėl to kad pro šalį norėjau prasivesti dviratį. draugiškas tas vilniaus jaunimas, nieko nepasakysi.

nuo šiol važinėsiu kita išrausto prospekto puse.

nekalti

11.May.2007

varnas turbūt yra mano mylimiausias režisierius. nors pastaruoju metu mačiau jo tik „nekaltus“, kuris nėra kažkas labai ypatingo – tiesiog geras spektaklis, bet vis tiek aš vis dar tikiu varnu. o „nekalti“ – neblogas tokios medžiagos pastatymas. nes medžiaga kiek padrika, kiek sudėtinga, kiek neteatrinė (jei egzistuoja ne teatrinė medžiaga). aktoriai stiprūs, personažai ryškūs, sprendimai įdomūs. nelengvas tai spektaklis. ir ne visiems įtinkantis – nes tai nėra tradicinio teatro pavyzdys, greičiau modernaus, persipynusio su tradiciniu. man toks patinka.

pabaigai – visi mes norime būti nekalti.

miego mašina

10.May.2007

pasirodo, jau išrasta studentų svajonė – mašina, kuri leidžia miegoti mažai. per tris valandas jos pagalba galima išmiegoti visos nakties miegą. nežinau, kaip ji veikia, bet jeigu veikia – paimčiau vieną. juk ne visada yra laiko ilgai ilgai miegoti… nors, iš kitos pusės, gal ir baisoka stimuliuoti dirbtinai tokius dalykus – dar smegenys iškeps…

visi mano sūnūs

10.May.2007

atvažiavo gastrolių į vilnių kauno dramos teatras. ir daug spektaklių atvežė. vakar buvau vaitkaus spektaklyje. Jis tik dar kartą įrodė, kad vaitkus perėjo prie visiškai aktorinių spektaklių. tiktai aktorinių. režisūros buvo minimaliai. aktoriai vaidino neblogai, tačiau man buvo beviltiškai nuobodu. tas pats kas klausytis radijo spektaklio. o aš iš teatro noriu kažko daugiau, kažkokios interpretacijos. ir vizualumo. pjesę perskaityti galiu ir pati. o jei į teatrą einu – noriu pamatyti kažką daugiau. žinoma, gali būti ir toks teatras – buitinis. bet manęs jis nė kiek nedomina.

forumas 8/Chapel B

8.May.2007

vakar prasidėjo aštuntasis universitetinių teatrų festivalis. jis kasmet vyksta Vilniuje. visiems besidomintiems tai yra savaitė nemokamų užsienio ir lietuvos universitetinių teatrų spektaklių. man ir kitiems dalyviams tai savaitė linksmybių – po vakaronę kas vakarą.

vakar festivalį atidarė VU teatro trupė, spektaklis Chapel b (A.Mackaus tekstas). spektaklis studentiškas, dėl to jam galima daug atleisti, be to, ten kaip ir mūsų draugai… bet vis tiek čia imsiu ir sudirbsiu jį atvirai. nes nu šlamštelis ten buvo. geri poetiniai tekstai, tačiau visiškai neišlaikytas jų subtilumas. tik pusės teksto neįmanoma suprasti. daug perdėtos ekspresijos, dirbtinai sureikšmintų tekstų ir pan. ir dar nevykusių muzikinių epizodų. na gerai, pora dainų buvo gražios. pora epizodų buvo visai pagauti. kokios 15 min iš viso spektaklio buvo visai žiūrimos. bet šiaip – nuobodus, dirbtinas, nevykęs
spektaklis, kurio metu tik gaila sugandinto gero poetinio teksto. ir dar kostiumai – be žodžių. baisoka ir pažiūrėt.

kaip kažkas pasakė – nėr čia ko peikti, juk stengėsi žmonės…