Rašyti May, 2007

dykynė

31.May.2007

tokios kokybės pasirodymo senokai neteko matyti. super gera technika – breiko ir akrobatikos, sujungta su šokiu, idėja, siužetu, nuotaika. iš viso to išeina labai labai geras, užvedantis reginys – visą valandą negalėjau akių atplėšti. labai įspūdingi tie epizodai, kuriuose įvykdyta sintezė – ne atskirai breikas, akrobatika ir pan, o viskas sulieta į vientisą šokį – labai originalų, įdomų, savitą. tokio šokio dar niekur neteko matyti.

dar man labai patiko akrobatai, kurie tiesiog nerealiai laipiojo stulpu ir išdarinėjo visokius triukus ant jo taip, tarsi ten ant jo kokie laiptukai būtų iškirsti. breikeriai irgi buvo įspūdingi, tačiau breiko jau teko nemažai matyti. vis tik čia jis atrodė labai labai gerai, nes tai nebuvo tiesiog gatvinis parodymas “ką moku”, o vientisas šokis, turintis siužetą, personažus, nuotaiką. tiesiog sunku apie tai pasakot, pamatyt reikia. aš šį spektaklį dedu prie pačių ispūdingiausių mano matytų šokio pasirodymų.

radau youtube tos trupės įrašų. labai rekomenduoju pasižiūrėti. tiesa, tai daug gražiau atrodė spektaklio metu, su scenografija ir apipavidalinimu, o tie juodi vyrukai spektaklyje 3 buvo.

o čia epizodai iš spektaklio.

kraustysiuos į žvėryną

31.May.2007

man patinka
kraustytis dėl vienos priežasties – nes tai puiki proga atsikratyti
nereikalingo turto. kraustytis dar nepradėjau, bet jau planuodama, kaip reikės
atlikti šį procesą intensyviai dirbant/mokantis/atostogaujant (viskas tuo pačiu
metu), pradedu išmetinėti daiktus. kasdien išvežu po maišą turto. jei taip ir
toliau – perkraustyti reikės perpus mažiau daiktų.

įdomiausia dalis
bus katės perkraustymas.

dryžuotas dviratis

30.May.2007

nudažiau savo dviratį. dabar jis dryžuotas. toks kaip iš kalėjimo pabėgęs. nudažiau, nes radau dažų. ir dar todėl, kad reikėjo nusiraminti – grįžusi namo radau beviltiškai užlūžūsį kompą. kaip tik kai ryt projekto deadline, poryt – kursinio. todėl, kad nepradėčiau keiktis arba verkti, ėmiausi dažyti dviratį. padėjo. gal ir kvailai jis dabar atrodo, bet aš to nebijau – juk ir šiaip nelabai protingai atrodau ant dviračio. užtat dabar tai jau tikrai išsiskirsiu – atpažinsit mane iš zebrinio dviračio.

peizažas

30.May.2007

šiandien perskaičiau tobulai beviltišką vaizdo aprašymą:

“Ta dangaus mėlynė spindinti iš tam tikrų
vietų, tas rudumas esantis ten, kur turėtų būti. Žaluma tokio žalumo,
kuris teikia daugiausiai estetinio pasitenkinimo. Nei daugiau, nei
mažiau. ”

dar keletas tobulų citatų iš to nuostabaus kūrinio:

“Tačiau dėmesys, kuris buvo skirtas Peizažui, yra maksimalus, kuris gali
būti jam teikiamas. Žinoma, kiekvienas toks paaiškinimas jam suteikia
dar daugiau dėmesio, tad Peizažui buvo skirta daugiau dėmesio, nei buvo
galima. ”

“Vos tik įlipę, keturi įgulos nariai nieko nelaukę susėdo į laivo
galūgalį ir pradėjo reguliuoti laivo galą. Jie įdėmiai stebėjo laivui
iš galo atplaukiančius laivus, kad tie neįvažiuotų į laivą, kuriame
sėdėjo įgula. Dar trys asmenys greitai sulindo į laivo vidurį. Du iš jų
pradėjo reguliuoti bures, laivo šturvalą ir šiaip tvarkėsi laivo
viduryje. Dar vienas įlindo į kajutę, nes išorėje jam neatsirado
vietos. Du iš likusių trijų asmenų atsisėdo ant laivo kraštinių bortų
ir įdėmiai žvelgė pirmyn. Deja, laivo kraštuose nieko nebuvo ir šie
asmenys turėjo tik sėdėti ant borto ir stengtis neįkristi į jūrą.
Paskutinis asmuo vienintelis atsidurė laivo priekyje ir pradėjo
reguliuoti daiktą, kuris būna laivo priekyje. Jis buvo vienas ir jam
dėl to labai sunkiai sekėsi valdyti tą daiktą. Tad laivas plaukė
nepaisydamas savo įgulos. Akivaizdu, kad laivo savybės nebuvo gerai
pritaikytos asmenims, kurie įlipo į laivą. Didelė dalis asmenų dažnai
sėdėjo be darbo ir nežinojo, ko imtis.”

“Laivo savininku pramintas asmuo vis klausinėjo kapitono, koks yra vėjo
greitis. Tas kiekvieną kartą pakilęs nuo stalo eidavo pažiūrėti į vėjo
matuoklį. Iš tikrųjų, jis neturėjo jokio matuoklio, tik eidamas
pažiūrėdavo į burių išsipūtimo lygį.”

“Piratų vadas pradėjo daryti akių kontaktą su kaptionu. Kapitonas ramiu
veidu žiūrėjo į vadą. Jis bandė savo vidine ramybe numalšinti paniką.”

“Atrodo, kad dabar kapitonas suvokė tikrąją grėsmę. Jis staigiai
atsisuko į savininką. Tas buvo sukrėstas šio staigaus judesio, tačiau
greitai atsikvošėjo. Kapitonas labai rimtai žvelgė į savininką.
Savininkaa suprato padėties rimtumą”

nu ir taip toliau. norintiems viso nesąmonių rinkinuko: http://www.rasyk.lt/read-112106.html

 

katės vasara

30.May.2007

mano katė labai sunkiai pakenčia karštį. dažniausiai juokinga
į ją žiūrėt, kaip gulasi išsidrėbus kur tik randa vėsiau. visai išdvėsus, net
gaila. geriausias atvejis buvo, kai ji dušo kabinoj įsitaisė – šiaip varu
nenuvarytum ten, o dabar pati lipa.

o dar vasarą musių daugiau į namus priskrenda. o katė nori
jas visas pagauti ir suvalgyti. problema ta, kad musės aukštai skraido, o mano
katė nors ir aukštai šokinėja, bet ne tiek aukštai ir ne taip taikliai. tai ji
laksto pasieniais ir miaukia. pyksta, kad musės per aukštai.

bobiškas dviratis

30.May.2007

mano dviratis bobiškėja – dabar jau užsidėjau krepšelį
priekyje rankinukui vežioti. dabar beliko apkaišyti viską gėlytėmis ir
važinėtis su gėlėtu sijonu (nors su tokiu jau važinėju). nu ir dar vairą
reikėtų pakeisti į tokį amsterdamietišką, u raidės formos.

man patinka būti boba už vairo.

gaidys už autobuso vairo

27.May.2007

būna ir gerų viešojo transporto vairuotojų, tikrai būna. bet būna ir tokių gaidžių, kad…

šiąnakt, apie pirmą valandą nakties myniau dviračiu namo. ir staiga mane nudžiugino sprogimas. mano padangos. begalvodama, kaip ir kur jį dėti, prisiminiau nuostabų dalyką – juk važinėja naktiniai autobusai – parsivešiu ramiai dviratį namo ir tada jau galvosiu, ką dabar daryti. pusvalandį palaukiau autobuso ir jis pasirodė. čiupau dviratį, praleidau prieš save kažkokį vaikinuką ir jau lipsiu, bet vos tas vaikinukas įlipo, gaidys už vairo staigiai užtrenkė duris (nors mane tikrai matė) ir nuvažiavo. jam turbūt buvo labai sunku pavežti mano dviratį.

laukti valandą ir tikėtis, kad kitą autobusą vairuos žmogus, ne bezdžionė, nenorėjau, juo labiau, kai iki mano namų be dviračio tik gera valanda kelio. apturėjau malonų naktinį pasivaikščiojimą su visais jo atributais, tokiais kaip “ei, mergina, duok pasivažinėti”. vien todėl, kad vienas toks gaidys nemėgsta dviračių.

šluotkotis

25.May.2007

gavau šiandien šluotkočiu į nosį. važiavau tokiu neplačiu šaligatviu, o ten šlavėja tvarkėsi. kol važiavau, ji šlavė taip, kad akivaizdžiai man vietos pravažiuot tarp jos ir šluotos bei šaligatvio krašto užtektų. bet kai ją lenkiau, ji atsilenkė ir jos šluotkotis atsidūrė tiesiai man prieš nosį. kadangi sureaguot nespėjau, tai ir gavau į nosį…

išvada: darykit, mieli miesto planuotojai, dviračių takus, kad nereikėtų važinėti šaligatviais.

Dviratis vs transporto kamščiai

24.May.2007

šiandien labai puikiai
įrodžiau, kad niekas taip gerai neįveikia transporto kamščių, kaip dviratis. buvau tik pradėjusi leistis nuo Narbuto kalno,
kai mane pasivijo mašina su sirenomis ir švyturėliais vežanti kažkokį labai
svarbų asmenį. jie tuoj pat atsirėmė į kamštį. mašinos pradėjo trauktis į
šalis, jie važiuoti, o aš tuo tarpu važiavau šaligatviu. nors jie gana
sėkmingai stūmėsi per kamštį – netrukus pradėjau pirmauti. kai privažiavau
žvėryną jie dar tik artėjo prie kamščio pabaigos. taigi, vaikai, jei jus
nervina kamščiai – nei sirenos, nei kitos drastiškos priemonės nepadės. tiesiog minkite pedalus.

ta pačia proga dar truputėlis reklamos: http://cm.hardcore.lt/doku.php – imkit vaikai dviratukus ir važiuokit į kritinę masę.

gyvenimas

24.May.2007

labai prastas spektaklis. vaidina krūva aktorių, bet visiškai neaišku ką jie scenoje veikia ir kodėl. spektaklis be pradžios ir be pabaigos. Kažkas vis išeina ar ateina, apie kažką pakalba, bet nieko nevyksta. viskas beviltiškai buitiška ir tikra, netgi sniegas sninga, dėl to darosi tik dar neįdomiau. trys personažai miršta – taip kažkaip, rodos, netyčia ir
nereikšmingai. vienas meilės trikampis lyg ir vyksta, bet iš tiesų tai neaišku ar ten kas nors myli ką nors ar tik apsimeta. Iš viso niekas ten neaišku – kodėl tai vyksta, kam jie tai kalba ir ką jie nori pasakyt. panašu, kad pasakyti jie nenori nieko. visiškai neįprasmintas, neišreikštas, tuščias spektaklis. ir nuobodus beviltiškai.

Man keisčiausia, kad atsiranda žmonių, kuriems ir tokie spektakliai labai labai patinka. suprantu, kodėl patinka tiesiog gražūs spektakliai, suprantu, kodėl patinka lėkštos komedijos, tačiau kas žmones žavi tokiuose tuščiuose spektakliuose – niekaip nesuprantu.