Rašyti March, 2007

balkonas

13.March.2007

įrengiau katytei balkoną – tinkleliu užkaliau vienintelį tarpą, pro kurį ji galėjo imt ir iššokt. kai kaliau, tai bijojau, kad langai išbyrės – šį balkoną įstiklino tėtis, savo rankomis, dar tuomet, kai niekas jų nestiklindavo. pamatė kažkur vokietijoje ir įstiklino namuose. kaip mokėjo. užtat nuo pavasario iki rudens vidurio miegodavom balkone. gerai ten būdavo. bet dabar, pagalvokit, tiems rėmams metų tik truputį mažiau nei man. ir sukalti jie visai ne profesionaliai, stiklai irgi pačio tėvo sudėti. tai va, bijojau, kad išbyrės, labai bijojau. atlaikė.

dabar teks dviračiui pasislikti ir priimti naują balkono šeimininkę. bent jau šiltuoju metų laikotarpiu. panašu, kad būtent toks ir prasideda.

beje, katytė labai viena būt nemėgsta. kai užsidariau duše – miaukė prie durų, miaukė, verkė.
kai išėjau iš namų, irgi gailiai miaukė. na, bet gal taip dėl to, kad vieta vis dar nauja jai, dar baisoka vienai naujuose namuose. nes, vienaip ar kitaip, turės susitaikyti su tuo, kad kartais ją paliksim šeimininkauti namuose.

dabar guli ant mano palto. o aš guliu šalia ir galvoju, kad turiu naują draugą.

miegas

13.March.2007

jau ta katė… pažadino mane 6 ryto, o dabar miega sau ramiausiai, be jokios sąžinės graužaties.

pažadino, įlindusi į spintą, ir nuvertus kažką didelio. turbūt sau ant galvos, nes kai atidariau spintos duris, tai šovė iš ten.
paskui pusė septynių sugalvojo kaip nors užsikabaroti ant mano lentynos ir iš apmaudo, kad jai tai nepavyksta, o gal prašydama pagalbos kniaukė gal 10 min ir suko apie tą lentyną ratus.

katukas

13.March.2007

ot imsiu ir pradėsiu savo bloge aprašinėti savo naująją kambariokę.

dovanos

12.March.2007

gimimo dienos proga iš pat ryto gavau dantų skausmą.
popiet gavau dovanų vaistų nuo skausmo. šiuo metu šią dovaną vertinu labiausiai.
(panašu, kad netrukus dovanų gausiu brolio galvos skausmą – katę. ji jau atvažiuoja.)

sapno logika

10.March.2007

tiesa, tęsiant sapnų istorijas. praėjusią naktį sapnavau, tik sapną nutraukė žadintuvas ir viso jo neprisimenu, tik vieną sceną iš sapno. joje mano sesutė, tiesa, ne 12kos metų, kaip yra dabar, o kokių 5, su kitais darželinukais kažkur parke pavėsinėje rodė pasirodymą (skirtą tik man) ir dainavo dainą apie sesutę (“mano sesutė pati geriausia” – tokia eilutė tikrai buvo toje dainoje). bet svarbiausia ne tai, svarbiausia viena detalė. aš sėdėjau ant žolės ant kažkokio kalnelio. ir kai kur ant to kalnelio buvo ne žolė, o smėlio plotai. o kadangi buvo karšta diena – tas smėlis garavo. tik ne vandens garai iš jo kilo, o smėlio garai. taip, smėlio garai – mažos smiltelės palengva kilo į dangų, sudarydamos tokį kaip ir smėlio rūką. sapne aš išsigandau, kad šis rūkas užgrauš man akis, bet jis akių negraužė.
štai apie šiuos smėlio garus ir norėjau papasakoti. sapno logika. 

štai ir buvau prie jūros

10.March.2007

iš pat ryto. kaip man patinka traukiniai – net jei beveik 5 valandas važiuoja, vis tiek man patinka. traukiniai, kitaip nei autobusai, turi kažkokią ypatingą dvasią. autobusai pernelyg paprasti ir neįdomūs. o traukiniai vis dar paslaptingi.
o klaipėda pasikeitusi. bandau prisiminti, kada paskutinį kartą ten buvau. seniai, oi seniai. gražus miestas. gražėjantis.
ir jūra buvo labai graži. pirma paskendus rūke, o paskui rūkas išsisklaidė ir buvo saulėta ir pavasariška. rami jūra buvo. taip gera buvo ten, ramu, jokių žmonių, nieko, tik aš, jūra ir paukščiai kopose. ir daug kriauklelių. labai daug kriauklelių.
dar buvo labai įdomu keltu plaukti per ledus. pirmą kartą taip plaukiau. įdomiausia buvo stebėti, kaip lūžta didžiulės ledo lytys.
o paskui sutikau draugą, o paskui staiga sugalvojom su juo nenakvoti klaipėdoj o grįžti šiandien pat į vilnių. o kai sustojome degalinėje kavos, kai nuėjome į laukus už degalinės su kava – tada buvo taip gera. tamsu tamsu, mašinos ūžia už nugaros, kava ir cigaretės (tik niekam nesakykit). ir pokalbis apie viską ir apie nieką.

iš pat ryto

10.March.2007

o žinot, šiandien važiuoju prie jūros. senokai nedariau tokių nesąmonių, kai vieną dieną sugalvoji nuvažiuoti kažkur, o kitą imi ir išvažiuoji ten. be tiklso, be planų, be nieko – tiesiog išvažiuoji. o šiandien imsiu ir  taip padarysiu. abejoju, kad vakar buvęs visiškai girtas mano idėjos kompanjonas atsikels, taigi, turbūt važiuosiu prie jūros viena. bet taip gal net įdomiau. išvažiuoju. 

girti gėlėti vyrai

8.March.2007

šiemet keistai mažai girtų girtų vyrų su gėlėmis gatvėse ar troleibusuose. ir visgi, pasitaiko. tas vienintelis visame troleibuse, žinoma, prikibo prie manęs. aš kažkuo traukiu visokius alkoholikus. jam mat parūpo, kodėl aš neturiu jokios gėlės. jo nuomone, šiandien kiekviena moteris turi turėti po gėlę. sakė, duotų man, jei turėtų daugiau nei vieną, o dabar tą vienintelę veža savo damai. turiu pripažinti, ten jaučiausi kiek apgailėtina – net kažkokiam visiškam alkoholikui manęs gaila, nes be gėlės, jo nuomone, aš turėčiau būti nelaiminga. bet tai kas iš tos gėlės, kurią kažkas padovoanojo dėl to, kad reikia, dėl to kad taip priimta. praeitais metais, prisimenu, pridovanojo gėlių visokie kolegos. visoms iš eilės. arba grupiokai nešdavo visoms grupiokėms. na taip, gėlę gauti visada malonu, bet aš mieliau jas gaunu tuomet, kai jos teikiamos tikrai man. o ne bendradarbėms, grupiokėms, visoms iš eilės moterims.

komputeris

7.March.2007

turiu naują nešiojamą kompiuterį. dabar vėl galėsiu rytus leisti lovoje su kompu ant kelių (žinau, kad taip negerai ir man ir kompui, bet man taip patinka). iš viso dabar kažin ar iš lovos išlipsiu :)

kelias į damaską

6.March.2007

klaipėdos dramos teatro premjera vilniuje. koršunovas kaip visad vaizdus ir vizualus. per pertrauką diskutavom, ar šį spektaklį sukūrė apsipūtęs ar ko stipriau paėmęs – iki tiek spektaklis siurrealus, sapniškas, kad net nebepavyksta į jį įsijausti. vaizdai labai stiprūs, kiek kraupūs. ir siužetas mistiškas, taip pat kiek siurrealus, taigi, žiūrovas jaučiasi kaip sapne – detalės, nuotrupos, vaizdai. žinoma, iki galo viskas išsirutulioja į šiokią tokią istoriją. bet vis tiek dar nemaža mistikos lieka.
minusai – kartais per statiška, per nejudru ir pradedi retkarčiais nuobodžiauti. vaizdai pritrenkia pradžioje, tačiau antroj spektaklio daly jie tik atsikartoja, nors kai kurioms scenoms labai norisi daugiau vaizdo, jei jau žaidžiama su vaizdu.
spektaklį apibendrint sunku. įdomus, stiprus, tačiau per daug siurrelus. arba per mažai. man pasirodė – sustota kažkur pusiaukelėj.