Rašyti February, 2007

kaip ieškoti vaikino

22.February.2007

einam sau gatve trys merginos, kalbam kažką, o pro šalį prabėgdamas ta pačia kryptimi toks vaikinas ir klausia: “merginos, gal kuri nors iš jūsų vaikino neturi?” kvatojamės, o tas dar klausia “na tai turit ar neturit?”. sakau jam: “o tai ką, gal siūlaisi?”, o jis “taip”. nu bet kadangi buvo labai jau ne prekinės išvaizdos, tai pasakiau “ačiū, ne”. paskui gailėjomės, o gal reikėjo imt?
pamąstėme, kad gal ir neblogas būdas kabinti bernus. pamatai kokį gražesnį einantį gatve ir sakai “ei, vaikine, gal merginos reikia?”

viskas apie moteris

22.February.2007

spektaklis toks. klaipėdos dramos teatro. labai moteriškas spektaklis. labai puikios aktorės. šiltas, gražus spektaklis. trys moterys vaidina keletą persipinančių įstorijų, iš vieno personažo į kitą pereidamos tiesiog scenoje, užsidėjusios naują peruką ar kokią skarą. nuo darželinukių iki senelių prieglaudos gyventojų. nėra kažkoks ypatingas, gilus ar super įdomus spektaklis, bet pasižiūrėjau su malonumu. nepretenzingas, gana tradicinis teatras, stipri vaidyba – to per akis, kad gerai praleistum vakarą.

sapnas

22.February.2007

o šiąnakt tai jau sapnavau… sapnavau, kad žaidžiu futbolą! dalyvavau kažkokioje atrankoje, kur  dalyvavo vien visokie mano pažįstami. porą kartų spyriau į kamuolį ir paėmė. nu bet gražiai spyriau. paskui treniravomės ir važiavom į kažkokias tarptautines rungtynes.

gerklė

21.February.2007

man skauda gerklę. bet ne tas blogiausia. blogiausia, kad mano mėgstamiausių vaistų nuo gerklės skausmo nebeveža į lietuvą, o gal ir iš viso nebegamina. baisiai baisiai gaila. tokie skanūs buvo, kakaviniai. nebežinau dabar kuo gydytis.

paleistuvis

21.February.2007

taip vadinasi spektaklis, kurį šiandien žiūrėjau. vilniuje gastroliuoja klaipėdos dramos teatras, tai buvo jų spektaklis. turiu pasakyti, vaizdas gan apgailėtinas. panašu, kad dabar madinga statyti komedijas apie seksą. ir statyti kuo labiau apgailėtinai banaliai, kad kuo žemesnio intelekto publika suprastų ir galėtų ramiai kvatotis. gaila aktorių. šį kartą juos turiu labai pagirti. nes tik jų pastangų dėka spektaklį dar galima žiūrėti. net įstatyti į tokias situacijas ir tokias roles, jie darė viską, kas imanoma, kad spektaklis būtų nors ko nors vertas. vertas. tik ne spektaklis, o aktorių vaidyba. vargšai aktoriai.
kaip aš pasiilgau gero, kokybiško, įdomaus teatro…

blogėjimas

19.February.2007

man sako, kad aš blogėju. svarstau, kiek tam įtakos turi šis blogas.

apie vertimus naktimis

15.February.2007

verti naktimis, nes staiga prireikia, ir supranti, kokias nesąmones verti, kokie grybai išeina. pvz:

*Programos įgalina lengvai valdyti keletą subprojektų ir koordinuoti juos vienijančio projekto priklausomybes.
*Asmenys, nepriskirti projektui, gali teikti užduočių būsenos naujinimus, naudodami Paskyrimų valdytojo funkciją.
*Serveryje veikiančio tvarkaraščio dėka, kuriant Žiniatinklio vartotojo sąsająs nereikia reikalauti proceso tvarkaraščio keitimų serveryje
*Priskirkite sustiprintų kelių įgūdžių požymius atskiriems ištekliams.
*Apibrėžkite ir įrašykite dažnai naudojamus įgūdžių ir kodų profilius kaip bendrus išteklius, pavyzdžiui, vaidmenis, nuo įgūdžių priklausančių resursų paskyrimui.

paskui staiga įsivaizduoji, kaip koks nors solidus vartotojas skaito tavo šituos vertinius ir mėgina ką nors suprasti.
tada apima juokas. gaila, garsiai juoktis negali – visgi naktis… tai juokiesi mintyse. juk ir taip galima…
paskui susiimi, susirūpini dėl vargšo vartotojo ir bandai kaip nors taisyti padėtį. bet 2 valandą ryto ji sunkiai taisosi…

papildymų paketas nr. 1 (SP1)
negaliu neįtraukti tokių frazių:
* varomieji bandymai
* pastangų vairavimas
* projektų migracija (į afriką?)

(artėja 3 valanda ryto)

sapnuotos istorijos

14.February.2007

kaip ten sakė? kai neturėsi ką rašyti, rašyk, ką sapnavai.
rašau. kai sapnuoju. pastaruoju metu, net pačiai keista, daug sapnuoju. o sapnai tokie kaip iš nuotykinių filmų. pavyzdžiui, sapnavau, kad keturiese slapstomės nuo kažkokių kareivių blogiečių ir tarsi vykdom kažkokią slaptą misiją. mums reikėjo patekti į kažkokį didele tvora aptvertą ir kareivių saugomą pastatų kompleksą, o paskui iš jo pasprukti. ką jame veikėme – nežinau. tik tai kažkaip susiję su viena iš mūsų keturių – ji buvo nėščia. dar buvo kažkoks vyras ir viena mano pažįstama. toji pažįstama buvo blogietė, ir aš, kaip sapnuojantis asmuo, žinojau, kad ji blogietė, o aš, kaip sapne veikiantis asmuo – nežinojau. buvo keletas epizodų, kaip vaikštom persirengę kareiviais, kaip slapstomės kažkur tarp gyvatvorių, kaip kažkokiam rūbų sandėlį ieškom, kaip persirengti, kad užsimaskuotume. dar mieste kažkokiam lakstėm. tiek teprisimenu.
kaip sakiau – sapnuoju nuotykių filmus. turbūt taip kompensuoju tai, kad senokai nei vieno nuotykių filmo nemačiau. arba jaučiu nuotykių trūkumą.

olga

13.February.2007

vakar vakare kažkas buvo įsitikinęs, kad aš – olga. tiksliau, kad mano telefonas – olgos telefonas. pirma gavau žinutę “labas, olga, ką veiki?”. nutylėjau.  tada atėjo keletas tokio turinio: “olga, ko neatsakai, pyksti?”. tada atsakiau, kad aš ne olga. tuomet gavau kažką tokio: olga, tu ant manęs pyksti? gi žinau, kad čia tavo numeris. galų gale paskambino, bet buvau paskaitoje, tai numečiau. vėl gavau žinutę: “pakelk, olga, pasikalbėkime” ir dar vieną skambutį. parašiau nelabai mandagiai, kad atsiknistų.
šį rytą gavau žinutę: “o tu tikrai ne olga?..”

ausys

8.February.2007

šį kartą ne apie ridikėlius (nors kartais man atrodo, kad jie vis dar ten auga patyliukais, kažkur ausų gilumoj ir lapai vieną dieną pradės per ausų kanalą lįsti). šį kartą apie skyles ausyse. įsigijau dvi.