Kategorija '(pa) stebėjimai'

mašinos

22.November.2008

niekad nebūčiau patikėjus, kad populiariausias keyword’as mano bloge bus ‘mašinos’. o kodėl ne dviračiai?

Højskole

23.October.2008

prieš pradėdama pasakot apie savo konkrečią mokyklą, nusprendžiau trumpai papasakoti apie tokio tipo mokyklas danijoj. nežinau apie jas baisiai daug, taigi, papasakosiu tik tiek, kiek žinau.

nors iš danų kalbos pavadinimas Højskole verčiamas kaip high school (kas daug kur tiesiog reiškia paskutinę mokyklinio ugdymo pakopą, mūsiškai turbūt gimnaziją), tačiau reiškia jis visai ką kitą. tikslesnis vertimas į anglų kalbą yra folk high school, bet kaip tai tiksliai išversti į lietuvių – net nežinau. tautos mokyklos?

tai konkrečios ir aiškiai apibrėžtos vietos švietimo sistemoje neturinčios mokyklos. danai jas kartais vadina gyvenimo mokyklomis. baigęs Hojskole, negausi jokio ypatingo diplomo, tik pažymėjimą, kad buvai ir mokeisi. pažymių niekas čia nerašo ir žinių nevertina. tiesa, anksčiau dauguma universitetų pridėdavo didelį pliusą už mokslus toje ar kitoje Hojskolėje. dabar nebeprideda, tad norinčių čia mokytis vis mažėja ir Hojskolės išgyvena ne patį geriausią periodą.

Hojskole mokyklos yra būdingos tik danijai (regis, dar viena ar dvi yra norvegijoj, bet tik tiek) ir priklauso neformalaus švietimo frontui. tokios mokyklos danijoje pradėjo kurtis praėjusio šimtmečio vidury. jų tikslas buvo ugdyti išsilavinusį, apsišvietųsį, mąstantį ir patriotišką jaunimą. pradžioj jos buvo skirtos daugiausia fermeriams ir kaimo žmonėms. jų vaidmuo šių žmonių švietime buvo itin didelis ir padarė dideles permainas danų visuomenėje. šiuo metu jos yra nuolatinio švietimo sistemos dalis ir daugiausia orientuojasi į jaunus žmones, ieškančius savo vietos gyvenime.

kiekviena tokio tipo mokykla turi kažkokią pakraipą. pavyzdžiui, yra sportinė Hojskolė. mūsiškė turi kelias linijas – pirmiausia ir turbūt populiariausia yra socialinės pedagogikos linija. taip pat čia turi chemijos liniją (tiems, kas nori papildomo chemijos kurso, kuris, beje, vis dar prideda pliusą stojant į universitetą). dar ypatinga šiai mokyklai yra kelionių linija. na danai ją vadina Rejse (kelionės), bet iš tiesų tai daugiau savanoriavimo užsienyje linija. apie visą tai galbūt pakalbėsiu daugiau, kai prieisiu iki konkrečios mano mokyklėlės.

taip pat hojskolės pasižymi tuo, kad daugumoj jų nemažai dėmesio skiriama menui ir saviraiškai. rankdarbiams, muzikai, piešimui. ir, aišku sportui. taigi, žmonės gali išbandyti save įvairiose kūrybinėse srityse ar tiesiog išmokti amatų.

visi mokslai yra gan laisvi, nėra konrečių programų, nėra nurodymų, ką privalo dėstyti ir ką privaloma išmokti. nėra ir pažymių (bet yra namų darbai). viskas priklauso nuo paties mokinio – kiek jis norės įdėti pastangų.

bet mokyklos esmė ne tik mokslai – čia žmonės mokomi gyventi bendruomenėje, kurti komandą, daryti kažką kartu. todėl tokios mokyklos neapsiriboja vien pamokomis. žmonės čia gyvena kartu, turi daug bendrų užsiėmimų pradedant kasrytiniais susirinkimais ir baigiant kelionėmis į užsienį kartu. galbūt todėl jos ir vadinamos gyvenimo mokyklomis – didžiausia vertybė hojskolėse yra bendravimas, dalyvavimas, buvimas grupėje, kartu.

mokinių amžius mokykloje nėra ribojamas. tinka visi, kurie baigė vidurinę mokyklą. taigi, čia gali mokytis ir 20-mečiai ir 50-mečiai. tiesa, vyrauja jaunimas nuo 18 iki 22. taip pat į šias mokyklas suvažiuoja užsieniečiai, norintys išmokti danų kalbos. paprastai kiekvienoj mokykloj būna bent vienas kitas ne danas. mums, lietuviams, ir kitiems iš naujųjų EU valstybių narių, mokslus tokiose mokyklose iš dalies padengia vienas toks fondas. iš dalies – mokykla, bet čia jau priklauso nuo konkrečios mokyklos – kai kuriose gali tekti kažkiek sumokėti.

paprastai visos mokyklos yra atviros užsieniečiams, taigi, jei kartais kas nors susidomėjote, užtenka į google įvesti Højskole ir išsirinkti labiausiai patikusią.

aidas

30.June.2008

o iš dramblių kiemelio visai neblogai garsas ataidi į moniuškos skverą. galima sėdėti ant šlapio suoliuko, paslapčiom maukti iš akvariumo nupirktą alų ir klausytis alinos orlovos, kuri šiandien grojo drambliuose. ir 15 litų mokėti nereikia.

sausakimšas viešasis transportas

23.April.2008

vakar supratau, kad vilniaus viešasis transportas visai nebūna sausakimšas ir kad jis tikrai man patinka, netgi tas mano nuostabusis 11 autobusas, kuris niekada neatvažiuoja laiku – yra erdvus ir nuostabus.

šį pasikeitimą sąlygojo vienas video, kurį parodė brolis. jį pažiūrėjus, iš naujo supratau žodžio “sausakimšas” prasmę.

citata

3.April.2008

iš vieno klientų atsiųsto teksto:

„Kūdikio odelė yra švelniausias ir labiausiai bučiuojamas dalykas pasaulyje.“

gyvenimo išmintis

2.April.2008

neužtenka fotoaparato dantyse, dar reikia ir batareikų fotoaparate.

gyvena žiopla vilnelė ir mokosi…

ženkliukai

21.March.2008

užmačiau, kad visas vilnius prikabinėtas naujų ženkliukų, daugmaž tokių:

tiesą sakant, man atrodo, kad jų prikabinta per daug arba jie bent jau per dideli. ir šiaip, kartais net keista, kokiose vietose jie užkabinti – nes rodo visai ne į vaizdingą maršrutą, o tiesiog kur nors ne vietoj.

bet vis tiek džiaugiuosi, kad vilnius puošiasi vardan turistų. tiesa, klausimas, kiek tų turistų supranta lietuviškai?

taip, aš bailė

17.March.2008

kartą jau kontraargumentavau Juozui, negaliu to nepadaryti ir dabar, kai savo įrašu jis visiškai suvarė mano blogą ar bent jau tokių blogų vertę.

ar aš esu bailė? taip aš esu bailė. ne dėl to, kad nekalbu apie prostituciją ar homoseksualizmą (prie to dar sugrįšiu). bailė esu tik todėl, kad toli gražu ne viską, ką manau, pastebiu ir patiriu, drįstu parašyti į blogą. nes mane skaito tie žmonės, apie kuriuos dažnokai norėtųsi parašyti. kas nebijo žmonėms sakyti tiesą į akis, pakelkite rankas. aš bijau. ir dauguma bijo.

bet prostitucija ir narkotikai čia nieko dėti. nekalbu ir nekalbėsiu apie juos ne iš baimės. nekalbu ir nekalbėsiu apie tai pirmiausia todėl, kad nieko apie tai nenusimanau, o antra – nes man tai neįdomu.

blogą suprantu ir vertinu visai kitaip, nei Juozas. jau tas jaunatviškas kategoriškumas – labai drąsiai jis teigia, kas yra, o kas nėra blogas. vilnelės vilnijimai garantuotai nėra – nes tai dienoraštis. o aš blogo (tinklaraščio) terminą daug labiau išplėčiu – man tai ir dienoraščiai ir nedienoraščiai. daug į juos telpa ir tai mane džiugina. jei visi kalbėtų vien be galo svarbiomis temomis – neturėčiau ką skaityti. nes tokiomis temomis kažin ar blogeriai pasakys ką nors daugiau, nei teko girdėti/skaityti specialistų straipsniuose. taip, mane sudomintų tiktai tokius dalykus patyrusių ar su tuo dirbančių žmonių nuomonės. bet kiek iš mūsų, blogerių, užsiiminėjom prostitucija? taip kad ar turime ką apie ją pasakyti naujo, ar tik galime banaliom frazėm pasibėdavot?

aš už tai, kad rašytume apie tai, kas kiekvienam ant liežuvio. nes paprastai žmonės mėgsta kalbėti apie tai, ką išmano, o ne apie tai, su kuo niekada nėra susidūrę. ar tai bus apie gražų matytą automobilį, ar apie pusryčiams suvalgytą blyną – jei papasakosime įdomiai – skaitytojų atsiras. galų gale, kiek populiarių knygų yra apie visiškai paprastus paprastų žmonių gyvenimus? nereikia išradinėti dviračio, užtenka pasidalinti savo žiniomis ir pastebėjimais. vieni jų turime daugiau ir profesionalesnių, kiti mažiau ir neprofesionalesnių, bet visos nuomonės sveikintinos, nes tik didelė jų puokštė padeda susidaryti visapusišką vaizdą.

o kalbėti apie narkotikus, prostituciją, pasaulinį atšilimą ar kitas globalines problemas, jei nesame jų patyrę, susidūrę ir nieko apie tai nežinome, būtų dirbtina. ar reikia mums dirbtinumo bloguose? man nereikia.

taigi, būkime įvairūs, mieli blogeriai (arba tinklaraštininkai). ir neneikime vieni kitų teisės egzistuoti.

kempiniukas gūglėj

14.March.2008

gūglė pasirašė, matyt, kontraktą su kempiniuku, nes gtalk’e atsirado kempiniukiški smailai. man jie labai labai patinka.

gtalk smailai

neklausk

7.March.2008

artėja kovo 11. ta proga, citata iš patriotiniais jausmais persunkto kūrinio:

“Neklausk manęs, kur Nemunas teka,
Tik Maironis į tai atsakyti gali.”