beveik nestebiu savo blogo statistikų, nelaukiu 100-ųjų ar 1000-ųjų įrašų, komentarų, etc. bet kad jau pamačiau tokį gražų skaičių, tai reik pasidalinti: šiuo metu mano bloge yra 1,111 komentarų.

įdomus pastebėjimas: 1111 komentaras buvo paliktas po postu apie laidotuvių nuotraukas.

kai bankrutavo pigios danų avialinijos sterling, jų keleivius 2 dienas kitos avialinijos skraidino nemokamai. kai flylal užsiraukė - airbaltic gana nemažai užsidirbo iš žmonių, atsidūrusių orouoste su flylal skrydžių bilietais ir neturinčių, kur dėtis.

citata iš  audringos musulmono kalbos:

“religijos visos vienodos, kaip Microsoft Windows’ai: judaizmas - Windows 95, krikščionybė - Windows XP, islamas - Windows Vista. kiekviena nauja versija šiek tiek geresnė už ankstesniąsias, bet visos anksčiau ar vėliau nulūžta.”

kopenhaga pilna didžiulių raudonų šviečiančių širdžių, kurios kaba eglišakių girliandų vidury, virš gatvių. nežinau, kaip jums, bet man tokio tipo dekoracijos daugiau siejasi su kokia nors valentinke, o ne su kalėdomis. man standartinių žvaigždučių, angeliukų, eglučių norisi…

bet gražus kalėdinis miestas, nes visų parduotuvių vitrinos švyti, žiba, stebina. ir plastmasiniai kalėdų seneliai vis kuriam nors tarpdury kokį nors džingle bels niuniuoja. taip, skamba kaip kičas, bet nuotaiką tinkamą sukelia ir jaučiu, kad kalėdos ant nosies.

niekad nebūčiau patikėjus, kad populiariausias keyword’as mano bloge bus ‘mašinos’. o kodėl ne dviračiai?

prieš pradėdama pasakot apie savo konkrečią mokyklą, nusprendžiau trumpai papasakoti apie tokio tipo mokyklas danijoj. nežinau apie jas baisiai daug, taigi, papasakosiu tik tiek, kiek žinau.

nors iš danų kalbos pavadinimas Højskole verčiamas kaip high school (kas daug kur tiesiog reiškia paskutinę mokyklinio ugdymo pakopą, mūsiškai turbūt gimnaziją), tačiau reiškia jis visai ką kitą. tikslesnis vertimas į anglų kalbą yra folk high school, bet kaip tai tiksliai išversti į lietuvių - net nežinau. tautos mokyklos?

tai konkrečios ir aiškiai apibrėžtos vietos švietimo sistemoje neturinčios mokyklos. danai jas kartais vadina gyvenimo mokyklomis. baigęs Hojskole, negausi jokio ypatingo diplomo, tik pažymėjimą, kad buvai ir mokeisi. pažymių niekas čia nerašo ir žinių nevertina. tiesa, anksčiau dauguma universitetų pridėdavo didelį pliusą už mokslus toje ar kitoje Hojskolėje. dabar nebeprideda, tad norinčių čia mokytis vis mažėja ir Hojskolės išgyvena ne patį geriausią periodą.

Hojskole mokyklos yra būdingos tik danijai (regis, dar viena ar dvi yra norvegijoj, bet tik tiek) ir priklauso neformalaus švietimo frontui. tokios mokyklos danijoje pradėjo kurtis praėjusio šimtmečio vidury. jų tikslas buvo ugdyti išsilavinusį, apsišvietųsį, mąstantį ir patriotišką jaunimą. pradžioj jos buvo skirtos daugiausia fermeriams ir kaimo žmonėms. jų vaidmuo šių žmonių švietime buvo itin didelis ir padarė dideles permainas danų visuomenėje. šiuo metu jos yra nuolatinio švietimo sistemos dalis ir daugiausia orientuojasi į jaunus žmones, ieškančius savo vietos gyvenime.

kiekviena tokio tipo mokykla turi kažkokią pakraipą. pavyzdžiui, yra sportinė Hojskolė. mūsiškė turi kelias linijas - pirmiausia ir turbūt populiariausia yra socialinės pedagogikos linija. taip pat čia turi chemijos liniją (tiems, kas nori papildomo chemijos kurso, kuris, beje, vis dar prideda pliusą stojant į universitetą). dar ypatinga šiai mokyklai yra kelionių linija. na danai ją vadina Rejse (kelionės), bet iš tiesų tai daugiau savanoriavimo užsienyje linija. apie visą tai galbūt pakalbėsiu daugiau, kai prieisiu iki konkrečios mano mokyklėlės.

taip pat hojskolės pasižymi tuo, kad daugumoj jų nemažai dėmesio skiriama menui ir saviraiškai. rankdarbiams, muzikai, piešimui. ir, aišku sportui. taigi, žmonės gali išbandyti save įvairiose kūrybinėse srityse ar tiesiog išmokti amatų.

visi mokslai yra gan laisvi, nėra konrečių programų, nėra nurodymų, ką privalo dėstyti ir ką privaloma išmokti. nėra ir pažymių (bet yra namų darbai). viskas priklauso nuo paties mokinio - kiek jis norės įdėti pastangų.

bet mokyklos esmė ne tik mokslai - čia žmonės mokomi gyventi bendruomenėje, kurti komandą, daryti kažką kartu. todėl tokios mokyklos neapsiriboja vien pamokomis. žmonės čia gyvena kartu, turi daug bendrų užsiėmimų pradedant kasrytiniais susirinkimais ir baigiant kelionėmis į užsienį kartu. galbūt todėl jos ir vadinamos gyvenimo mokyklomis - didžiausia vertybė hojskolėse yra bendravimas, dalyvavimas, buvimas grupėje, kartu.

mokinių amžius mokykloje nėra ribojamas. tinka visi, kurie baigė vidurinę mokyklą. taigi, čia gali mokytis ir 20-mečiai ir 50-mečiai. tiesa, vyrauja jaunimas nuo 18 iki 22. taip pat į šias mokyklas suvažiuoja užsieniečiai, norintys išmokti danų kalbos. paprastai kiekvienoj mokykloj būna bent vienas kitas ne danas. mums, lietuviams, ir kitiems iš naujųjų EU valstybių narių, mokslus tokiose mokyklose iš dalies padengia vienas toks fondas. iš dalies - mokykla, bet čia jau priklauso nuo konkrečios mokyklos - kai kuriose gali tekti kažkiek sumokėti.

paprastai visos mokyklos yra atviros užsieniečiams, taigi, jei kartais kas nors susidomėjote, užtenka į google įvesti Højskole ir išsirinkti labiausiai patikusią.

o iš dramblių kiemelio visai neblogai garsas ataidi į moniuškos skverą. galima sėdėti ant šlapio suoliuko, paslapčiom maukti iš akvariumo nupirktą alų ir klausytis alinos orlovos, kuri šiandien grojo drambliuose. ir 15 litų mokėti nereikia.

vakar supratau, kad vilniaus viešasis transportas visai nebūna sausakimšas ir kad jis tikrai man patinka, netgi tas mano nuostabusis 11 autobusas, kuris niekada neatvažiuoja laiku - yra erdvus ir nuostabus.

šį pasikeitimą sąlygojo vienas video, kurį parodė brolis. jį pažiūrėjus, iš naujo supratau žodžio “sausakimšas” prasmę.

iš vieno klientų atsiųsto teksto:

„Kūdikio odelė yra švelniausias ir labiausiai bučiuojamas dalykas pasaulyje.“

neužtenka fotoaparato dantyse, dar reikia ir batareikų fotoaparate.

gyvena žiopla vilnelė ir mokosi…