Kategorija 'Ant dviejų ratų'

Suskydau

13.March.2008

Anksčiau toks lietus nepriversdavo manęs mesti dviračio. Apsivilkdavau lietpaltį ir pirmyn. O dabar…

Šiandien autobuse sutikau pažįstamą, tai ji išpūtė akis “o kur dviratis, juk sniego nėra?!”. Sakau: “Lyja”. Sako: “O koks ryšys tarp to ir dviračio?”. Tada ir supratau, kad suskydau.

dar apie “per sniegą”

7.March.2008

o šiandien kolega juokės: “tu vakar su dviračiu, o šiandien ne???”

taip, atrodo kvaila. bet aš net ne dėl sniego – aš dėl stabdžių. jiems labai blogai. arba, galima sakyti, jie yra menami. ryt važiuosiu naujų stabdžių kaladėlių.

per sniegą

6.March.2008

pastaruoju metu itin netaikliai renkuosi dienas, kada man važiuoti ir kada nevažiuoti su dviračiu. štai užvakar, tokia graži diena, o aš – troleibusu. vakar – tas pats. šį rytą pažiūrėjau pro langą ir pagalvojau – viskas, man užteks. ir sėdau ant dviračio.

ta proga pirmą kartą teko minti per sniegą. kad sninga į akis – jau esu pripratus. bet per sniegą duobių nesimato. ir dar sutryptas sniegas  visaip, tad dardėjau per jį smagiai ir vis slysčiojau. o dar mano stabdžiai beveik neveikia…

tad važiavau šiandien iš darbo vėžlio greičiu. parvažiavau sėkmingai, tik rankos nušalo, kai pirštinės sušlapo.

dviratis

17.January.2008

Šiandien darbe spoksom į dviračius ir svarstom – o kaip sustoti su tokiu dviračiu ir nenuvirsti?

Dviratukas

dviratininkas

2.January.2008

mano kolega vis dar važinėja į darbą su dviračiu. o aš žiūriu į jo dviratį ir pavydžiu. bet pati minti dviratį per ledą nedrįstu.

dingę dviračių takai

10.December.2007

vilniaus gatve visada važiuoju prieš eismą. bet dviračiu taku. kartais tai būna problematiška – priparkuoja žmonės mašinų ne vietoje, tada kitos mašinos netelpa savo dalyje ir važiuoja sėkmingai per visą dviračių taką. šiandien beveik susidūriau – kliudžiau vienos moteriškės mašinos veidrodėlį. atsidarė langą ir pradėjo rėkti “kur čia važinėji…”. sakau “ponia, tai kad jūs važiuojate dviračiu taku”, o ji – “kokiu dar dviračiu taku?” ir tikrai, dviračio taką žyminčios juostos vilniaus gatvėje likę tik pėdsakai. kadangi aš žinau, kad jis ten turi būti – tai ir važiuoju. o vairuotojai gali ir nežinoti. aš teisi, bet ir vairuotojas teisus – ženklo tai jokio nematyti. kas kaltas? valdžia kalta. tas linijas perpaišė vasarą – o jau nematyti. reiktų tvirtesnių dažų arba normalios dviračių takų sistemos.

kitas dviračių takas, ne dingo, o staiga atsirado prie rotušės. kai sutvarkė aikštę, aplink ją vedančias gatves išklojo raudonom (prie šaligatvio) ir baltom-pilkom (centre) plytelėmis. raudonos plytelės – stambliai grubios, per jas važiuojant baisu, kad dantys neišbarškėtų. baltos irgi grubios, bet smulkiau, tad jomis važiuoti patogiau. kai kur tas raudonas plyteles aiškiai suklojo stovėjimo vietoms. o kitur – siauriasnėmis juostomis. įtariau, kad dviračiams ir jau seniau keikiau tą, kuris sugalvojo parinkti tokias nuostabias plyteles dviračių takui (tokį reiktų paleisti aplink rotušę apsukti kokį 100 ratų tuo taku – pažiūrėtume, ką po to pasakytų). bet kai ilgą laiką nebuvo jokio ženklo, kad tai skirta dviračiams, truputį nusiraminau – dekoras. nieko gero, kad dviračių takai nesuplanuoti, bet bent jau nepadaryti nesąmoningai. per anksti nusiraminau. vieną rytą ten atsirado dviračių tako ženklai. negana to, tie “dviračių takai”, prie kurių nestovi draudžiamo stovėjimo ženklai – užstatyti ten jau įpratusių parkuotis mašinų. į staiga išdygusius baltus pieštus dviračius ant kelio niekas nekreipia dėmesio. ir šiaip nelabai aišku, kur ten dviračių, kur ten ne dviračių raudonos plytelės – kai kur numesti ženklai aiškumo nedaug teprideda. kas kaltas? valdžia kalta. nes viską daro tik formaliai – kad galėtų į ataskaitas įrašyti: vilniuje yra tiek ir tiek dviračių tako. net jei realiai jo yra perpus mažiau – visas kitas dingęs ar tiesiog padarytas pernelyg kvailai ir nepatogiai.

bye bye bike

14.November.2007

užvakar myniau užsimerkus, nes sniegas krito į akis (vos nenutrenkiau poros praeivių). vakar važinėjausi su akiniais nuo saulės (man visai patiko). šiandien nusprendžiau pasiduoti. oficialiai pradedu viešojo transporto sezoną. bent jau iki pirmojo atšilimo.

šįryt, nepaisant to, kad darbe reikėjo būti net ne 9, o 8 – spėjau į autobusą ir prie savo darbo stalo jau sėdėjau 5 minutės iki darbo pradžios. jaučiu, autobusas privers mane būti punktualesne, nei iki šiol.

beje, snausdama autobuse dar pagalvojau, kad ne tiek daug miego prarasiu – vietoj 20 minučių lovoje, tiesiog pasapnuosiu 20 minučių atsirėmusi į kokią bobutę.

dienos citata (vėl)

31.October.2007

“kam jums liftas, juk turite dviratį” pasakė kaimynas kylantis su manimi į penktą aukštą. “juk dviračiu greičiau” pridūrė. “taip, tik ne laiptais” atsakiau. “juk pas jus kalnų dviratis, į viršų turėtų lengvai važiuot” dar pasakė. kad mano dviratis – kalnų, nusprendė pamatęs daug žvaigždžių.

mano dviratis nėra kalnų dviratis. net nepanašus.

kaip aš ploviau savo dviratį

19.October.2007

pirmiausia turiu prisipažinti, kad rimtai operacijai taip ir neprisiruošiau. užsiėmiau kosmetiniu gražinimu.

tiesiog pamačius visas tas detales, kurias kažkaip reikėtų išrinkti, nusviro rankos. o ir įrankių pritrūko – tinkamo šešiakampio rakto ir vait spirito (nuo visokių dažymų liko tik koks cm butelyje).

tad ploviau dviratį kaip visada iki šiol. tiesa, nusipirkau keisto tepalo, skirto “judantiems mechanizmams”. jis buvo panašiausias į kažką, kad gali tikti mano dviračiui iš viso pasirinkimo maximoje su vienu x. juo valiau grandinę, žvaigždes ir kitas sunkiai pasiekiamas vietas. rodos, tiko.

viskas vyko laiptinėje nuo 22 val. (iki 22 val. kaupiausi). truputis nuotraukų. pirma pristatau plovimo priemones:

tame flakonėlyje – tas keistas skystis. jis purškiamas. teptukas skirtas sunkiai pasiekiamoms vietoms pasiekti. vandenį keičiau kokius 3-4 kartus. vanduo paprastas (vos nesusigundžiau įpilti truputį feirio, bet paskui pagalvojau, kad man jis nepatinka, tai nepatiks ir dviračiui).

Žodžiu, šveičiau, šveičiau ir dar kartą šveičiau. kas beliko? netrukus buvau ne mažiau purvina, nei mano dviratis. štai vienas iš tarpinių etapų:

gerai įsižiūrėjus galima apsimesti, kad matosi, jog ratai jau grįžo iš dušo, bet visa apatinė (ką tik tapusi viršutine) – linksmoji – dalis dar nė nepradėta valyti.

vai kiek tryniau, valiau, teptuku tapiau ir ko tik nedariau tam savo dviratukui. galų gale rezultatas pradėjo mane tenkinti. pradėjau matyti tikrąją savo dviračio detalių spalvą. jis net truputį blizgėt pradėjo. žodžiu, pradėjau matyti rezultatą. tada ir lioviausi.

pikčiausia buvo, kai dviratį jau vėl pastačiau į jo vietą koridoriuje ir atėjo brolis pažiūrėt, kaip tas dviratis. ir ką jūs manote??? sako: “aš tai nematau skirtumo”

jums bandysiu parodyt skirtumą. tik tiek, kad fotikas prastas, nuotraukos mažos ir tas skirtumas ganėtinai salyginis. bet žiūrėkite. viršuje – murziukas, apačioje – gražuolis žvėris:

ir vis tik geriausias jausmas – minti dviratį, kuris nebegirgžda. nors jis jau pradėjo mėginti atgauti savo vaizdą, bet bent jau kurį laiką išliks pošvaris. tikiuosi.

kaip plauti dviratį?

18.October.2007

mano dviračiui visai darosi blogai. štai galinis stabdis visai nebeveikia. bet ne tai, kad būtų nusitrynusios ar atsilaisvinusios stabdžių kaladėlės ir spaudžiant stabdį dviratis tiesiog nesustotų – nea, stabdis tiesiog nebesispaudžia.

taigi, ryt poryt vešiu į servisą. tačiau mano dviratis dabar yra itin murzius. kaip jau sakiau – gėda žmonėms rodyt.

taigi, šiandien planuoju jį plauti. kaip nuplauti rėmą ir kitas lengvai pasiekiamas detales – moku (tiksliau improvizuoju, bet improvizacija čia paprasta), tiesiog imu skudurą ir valau. ratus kišu po dušu. tačiau kai prieinama prie žvaigždzių, grandinės ir visų kitų tų mechanizmų – va ten aš jau nebežinau, ką daryti. turiu prisipažinti, kad kažkada viska dariau labai namudiškai – skudurėlis, feiry ir bandom pasiekti kuo giliau. vis tiek gavosi paviršinis valymas – kas gyvena tarp mano dviračio žvaigdžučių, aš net žinot nenoriu…

kiek radau informacijos internete – beveik visur detalės valomos atskirai nuo dviračio, jas reikia kišti į visokius ten specialius tirpalus ir pan. taigi, turėčiau bent jau išmokti išrinkti dviratį. išrinkti dar kaip nors, bet ką daryti po to? esu tikra, kad atgal savo dviračio nesurinkčiau. ratus kur dėti žinau – tuo mano žinios ir baigiasi.

taigi, patarkit kas nors kokį nors paprastesnį dviračio plovimo būdą. ir, pageidautina, be jokių specialių priemonių, nes kur aš jas gausiu?