šiandien iš manęs nusiurbė puslitrį kraujo. pirmą kartą tapau kraujo donore ir nė kiek nesigailiu. buvo visai nebaisu ir užtruko tik kokį pusvalandį. Ir net nesijaučiau po to nusilpus, tik ranką ties adatos skylute kiek maudžia. užtat gavau gražų raudoną maišelį pirkiniams su kraujo donorystės logotipu. galėsiu dabar visiems demonstruotis.

kraujo centras atvažiavo pas mus į darbą. šiaip jau gaila, kad iš 170 darbuotojų tik 12 pasiryžo atiduoti trupuį savo kraujo. Na, dar vienas kitas buvo pasiryžęs, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių jiems nebuvo leista. bet vis tiek mažoka - net 10 proc. nesiekia.

P.S. Jei norite ir jūs daryti gera žmonėms, o kartu ir atsišviežinti kraują, kreipkitės į nacionalinį kraujo centrą.

šiaip jau žemės ūkis nėra mano mėgiamiausioji sritis. paprastai vengiu visko, kas susiję su daržais, daržovių auginimu ir ypač ravėjimu (vienas iš labiausiai vaikystėje nemėgstamų dalykų būdavo važiavimas į sodą ravėti daržų. dar ir dabar baisu apie tai pagalvoti). tiksliau vengdavau, nes kažkas man šį pavasarį užėjo, tad dabar ant palangės turiu savo daržą.

na, užėjo man gal ir ne kažkas - man visada užsieniuose būdavo labai gražūs namai su daug gėlių ant palangių. dabar gi turiu palanges, prie kurių labai tiktų krūvos žydinčių gėlių. tad nusprendžiau užsiimti žemės ūkiu. tad prisipirkau visokių keistų daiktų ir nusprendžiau juos pasodinti.

nors rinkausi pagal paveikslėlį - kad būtų gražios gėlės arba naudingos daržovės, bet sėklų sugebėjau išsirinkti ganėtinai keistų. štai čia drakoniškos sėklos:

o čia kažkokie gumbai:

nepanašu į gėles, ar ne? na bet nusprendžiau vis tiek pasodinti.

kilo klausimas, į ką juos sodinti. tie dideli loveliai, skirti kabinti ant langų man netiko - reikėjo gerokai siauresnių, kad tilptų tarp grotų ir lango. ilgai ieškojau maximoj, ermitaže, senukuose, ir nieko neradau. galiausiai apsistojau ties virtuviniu sprendimu - sodinsiu į vienkartinius kepimo indus. tiesa, paskui suradau į ką tuos kepimo indus sukišti. sodinti niekad iki tol nebandžiau, tad rėmiausi instinktais - prikroviau žemės, prikišau į žemę sėklų ir tiek. ir dar, žinoma, palaisčiau.

taip ir prisisodinau visko - gėlių, baziliko, melisų. dar gavau dovanų pomidorą ir pipirą. dar nusipirkau porą užaugintų prieskonių krūmėlių. ir viską sukroviau ant vienos palangės.

beliko sulaukti, kol viskas sudygs. kaip bebūtų keista, sudygo jau beveik viskas, kas turėjo. štai kaip šiuo metu mano palangė atrodo:

Savanoriavau GMD, tai beveik nieko ten nemačiau (ir negirdėjau). Vistik užfiksavau vieną kitą įdomesnį vaizdelį, tai va čia jie jums:

Grybauskaitės gerbėjai

Muzika ne tik gatvėse, bet ir virš gatvių…

Čia tai man patiko tas styginis instrumentas. Ir skambėjo gerai

Jaunieji muzikantai su instrumentais, kartais beveik didesniais už juos pačius.

O šitie pasistengė, kad gražiai atrodytų kompozicija nuotraukose…

Beveik ir visi vaizdai. Dar girdėjau vieną kitą muzikantą (kai kurie tiesiog įkyriai grojo visą dieną šalia infocentro, kuriame darbavausi, tad jų nepavyko išvengti), bet nieko, kas būtų įdomu ne tik paklaustyti, bet ir pažiūrėti (į nuotrauką) nebeturiu užfiksavusi.

mano kompanija turi tokią ganėtinai žiaurią politiką - kai žmogus atleidžiamas, jis čia pat turi susikrauti daiktus ir dingti iš darbo vietos iš karto. nieko nelaukdamas, vos tik jam pranešama blogoji naujiena.

šiandien daiktus susikrovė ir dingo prieš mane sėdėjęs kolega. motyvuojant tuo, kad mūsų per daug komandoje, o darbo per mažai. keista tik, kad prieš porą mėnesių mane perkėlė į šią komandą, nes čia, neva, trūko žmogaus.  jeigu nebūtų reikėję surasti man vietos, kas žino, gal va kolega dar sėdėtų ten, kur sėdėjęs…

nemalonus jausmas. net nereikia būti atleistam pačiam, užtenka, kad taip pasielgiama su kolega. aš nebuvau jo vietoje vien todėl, kad moku danų kalbą.

o visi tvirtino, kad mūsų kompanija auga… matyt, tik ne tiems, kurie nemoka skandinavų kalbų.

- jau kadais grįžau iš danijos ir šiuo metu gyvenu Lietuvoje. neseniai persikrausčiau į gretimą kiemą.  vis dar prie stoties. gyvename dviese su kate.

- dirbu. ekonominė krizė taip ir nepalietė.

- dažnokai žaidžiu stalo žaidimus, kartais užsiimu naujų visuomeninių ir pelno visiškai nenešančių projektų/organizacijų kūrimu, kartais bandau gaivinti senąsias.

- į teatrą beveik nevaikštau, nes ten nieko gero nerodo.

- dviratį ruošiu pavasariui. truputį vėluoju, nes šiuom dienom jau mielai minčiau vilniaus gatvėmis. svarstau, ar nereikėtų jo vėl perdažyti.

- mano katė darosi vis draugiškesnė žmonėms ir vis tingesnė. lyg ir turi problemų su inkstais ir kepenimis. kartais apsilankom pas gydytoją, gauna vaistukų. į lauką vaikšto per langą, nes į laiptinę jai negalima - laiptinėje vaikšto teta, kuriai nepatinka katės.

- blogo nerašau. kartais lyg ir turėčiau tam laiko ir noro, bet bijau pradėti, nežinodama, kiek galėsiu tęsti. nesinori ilgai merdėti, kas pusmetį apsimetant kad grįžtu, o po dviejų įrašų vėl užraukiant viską. tad čia ne įrašas. čia priminimas, kad kažkur ten už šių oranžinių ribų vis dar egzistuoju.

šeštadienį kopenhagos gatves užkariavo netradicinė meilė - gėjai ir lesbietės išėjo parodyti, kaip jie moka švęsti. beje, jame dalyvavo ir delegacija iš lietuvos, bent jau taip buvo paskelbta baigiamojoj kalboj, nors aš lietuvos vėliavos parade neišvydau.

taip, dauguma lietuvių serga homofobija ir šlykštisi tokiais renginiais, kaip ir pačiais homoseksualais. tarsi pamatę, kaip homoseksualai moka linksmintis, berniukai staiga pradės mylėti berniukus, o mergaitės - mergaites. c’mon…

o aš gerbiu homoseksualus už drąsą ir sugebėjimą linksmintis. buvo tikrai fun, daug muzikos, kostiumų ir džiaugsmo. meilė ir džiaugsmas liejosi laisvai.

tuoj seks krūva nuotraukų. tie, kas išsigąsta, kad užsikrės homoseksualizmu vos pamatę vyrą su suknele, toliau nebežiūrėkite.

šitos dvi gražuolės man patiko labiausiai. jau vien ko vertos jų kepurės…

jis ant kablų neilgai teištvėrė - už poros šimtų metrų jau ėjo basas.

panašu, kad jie atstovavo kariuomenę.

parado gražuolės.

auksiniai vyrukai

supermergaitės

atkreipkit dėmesį į jų rankas. ir į raudoną kostiumą.

arkliukas

jis man dar ir oro bučinį pasiuntė…

visą savaitę kopenhagoj vyko gėjų ir lesbiečių festivalis. daug visokio meno, sporto ir renginių. ir pilnas miestas netradicinių porų. smagu pažiūrėti. norėčiau kada pamatyti tokį vaizdą homofobiškoje mūsų tėvynėje… deja deja, iki tokios tolerancijos Lietuvai dar toli toli toli.

renginių buvo įvairių - koncertų, spektaklių, diskotekų. didelė dalis - aikštėse ir nemokamai, tad visas miestas šurmuliuoja dvigubai daugiau, nei įprastai (nors ir įprastai kopenhaga pakankamai šurmuliuoja). tai ėjau pasižiūrinėti. pirmą kartą užsiroviau ant braziliškų šokių, kurie atrodė daugmaž taip:

ir dar taip:

buvo gana juokinga ir nieko labai gero, bet nuotaiką tikrai pakėlė. o paskui dar brazilai užgrojo labai fainos muzikikės, tai tiesiog maloniai praleidau vakarą. beje, puikus dalykas, kad kopenhagoj alų galima gerti visur, kur tik nori…

antrą kartą nuėjau ieškoti draugių į Womens Corner ir paklausiau truputį moteriškos roko grupės - grojo neblogai, bet ir neypatingai.  tad nuėjau pažiūrėti, kas vyksta Tel Avivo scenoje ir pataikiau į šiuolaikinio šokio moterų trupės pasirodymą. iš prandžių tikėjausi kažko, kaip pirmieji šokėjai, bet izraelio šokėjos maloniai nustebino, nes tai buvo visai rimtas šiuolaikinis šokis. na ne stebuklas, bet kaip nemokamas - labai puikus renginys.

tiek ir to gėjų festivalio. na, tiesa, rytoj dar eisiu žiūrėti parado ir tada viskas pasibaigs. reiks ieškot kitokių pramogų…

o kol metalistai vis dar siautėjo, mes su broliu užsiimėm rimtesniais darbais - gelbėjom ežiuką. ėjo toks vienas visai nemažas per gatvę vidurį nakties. o prieš eidamas neapsidairė, ar mašinos neatvažiuoja. o gal ir apsidairė, bet mašina atvažiavo greičiau, nei jis tikėjosi. taigi, vidury nakties mes matom vidury gatvės tupintį ežiuką ir prie jo artėjančią mašiną. mano didysis brolis didvyris, nieko nepaisydamas stojo ant kelio prieš ežiuką, ištiesė ranką ir savo stebuklingomis galiomis pradėjo stabdyti mašiną. mašina ėmė ir sustojo ir tada pasimatė, kad tai policijos mašina…

bet policininkai nieko taip ir nepasakė, tik aš trumpai paaiškinau situaciją “atsiprašau, bet čia ežiukas eina per kelią”. pastovėjo, pažiūrėjo ir nusprendė apvažiuoti ežiuką. ir taip jis buvo išgelbėtas. ir netrukus jau perėjęs gatvę pasislėpė žolėje. net ačiū nepasakė…

paskui, išgelbėję ežiuką, važiavom toliau namolio. važiavom ne šiaip kuo - paspirtukais. per visus anykščius ir, kadangi kelias prie šaligatvio buvo itin prastas, tai beveik gatvės viduriu.

ir ką matom - o gi tą patį policininkų golfą, privažiuojantį iš priekio. privažiavo ir sustojo:

- ko čia durniuojat vidury gatvės?

- mes ne durniuojam, mes namo važiuojam….

- tai bent viena linija važiuokit ir prie krašto, nes jūsų visai nesimato (mes juk kaip tikri metalistai, juodai apsirengę buvom).

tiek ir tepasakė policija, o aš jau galvojau, kad teks anykščių areštinėj nakvot…

vieną savaitgalį britnė, kitą savaitgalį sepultura. štai taip plečiu savo muzikinį akiratį…

buvau lietuvoj šį savaitgalį, anykščiuose. o ten buvo ir metalistų festivalis Velnio Akmuo. tiesa, metalistų anykščiuose beveik nebuvo (ilgą laiką atrodėm kaip patys baisiausi metalistai visame miestelyje). gerai paieškoję, radom juos Dainavos slėnyje, kur ir buvo tas festivalis. tik kad ne itin gausiai lankomas buvo tas festivalis - kokie 300 žmonių gal ir susirinko, ne daugiau. ir garsas buvo toks, kad tik už poros šimtų metrų gal ir tesigirdėjo, kad metalistai siautėja - vos toliau paėjus jau tebuvo girdėti miestelio įprastas šurmulys.

kadangi festivalio organizatoriai turbūt ne per daug patyrę, tai sėdėjom už 100 metrų nuo scenos ir nieko nemokėję grožėjomės koncertu - teritorija buvo atitverta taip, kad labai sėkmingai visa krūva anykštėnų ir mes su broliu žiūrėjom koncertą nemokamai ir ne ką prastesniu vaizdu, nei dauguma nusipirkusių.

bet metalo muzikos taip ir nepradėjau suprasti. jautėsi, kad Sepulruta yra pasaulinė grupė, nes juos klausyti dar buvo galima, o visi kiti, mano nuomone, tik kriokė į mikrofoną.

galiausiai nusprendžiau, kad aš turbūt rinkčiausi britnę, o ne metalą. ten bent gražių šokėjų buvo….

na va, ir pamačiau britnę. dabar galėsiu visiems girtis. kad tik būtų ko.

viskas buvo visai įdomu, kai pagalvoji. bet kažkaip daugiau tikėjausi iš britnės. na bent jau kad žiopčios į fonogramą tai tikrai tikėjosi, bet kad kažkaip pamiršdavo ar tiesiog nesistengė didžioji žvaigždė. jos šokėjai dirbo už ją, na o jie gerai dirbo, tai viskas buvo dar visai žiūrima.  bet ne taip linksma, kaip norėtųsi. ir vis tik - pirmas mano toks visaip kaip didelis koncertas su daug šou.

o viskas prasidėjo dar ir nuo vakarienės ložėje, daug gero vyno ir pan, taigi, vakaro net britnė nesugadino. tiesa, ložė keistoka - daugiau pritaikyta stadionui ir sporto varžyboms, nei koncertams - stiklu atitverta ir tik dalis to stiklo atsidarė, tai garso per daug gero nebuvo. nors, kiek girdėjau, ir salėj garsas nebuvo tobulas.

juokingiausia dalis buvo apšildymas - kažkokią blondinę išleido į sceną pastovėti prie dj pulto. bet kad ta blondinė tik maivės ir po sceną nevisai į ritmą pataikydama darkės. nevykus visiškai šildytoja. bet turbūt pigi.

antras apšildymas buvo kiek geresnis - cirką išleido į sceną. parodė šiek tiek akrobatinių triukų, žiūrovai paaikčiojo. visai gražu buvo. čia viskas į tą temą, kad britnės kompaktas, kurį čia pristatinėjo, vadinasi Cirkas. bet šiaip tai kai ateini į koncertą, tai cirkas kažkaip ne visai į temą…

na ir tik tada jau pati britnė pasirodė - visa imitus ir su rudu peruku. ir tokia vos pakrutanti. gerai, kad daug gražių šokėjų atsivedė - tai bent jau buvo kuo pasigrožėti. jie viską ir darė, britnė tik truputį po sceną pavaikščiojo ir leidosi panešiojama raumeningų vyrukų. pirmą kartą mačiau, kad koncertą visą vežtų ne žvaigždė, o jos svita. žodž, pačia britne nusivyliau. bet vis tiek džiaugiuosi pamačiusi. dabar žinosiu, kad tikrai ji neverta dėmesio.