ežiukas


10.04.2015

apie 22 val nuo Kazimiero bažnyčios link Radison sas viešbučio einantis ežiukas eina į Bixus ar į Mochito naktis? Kaip bebūtų, pasiuntėme jį namo (atgal).

p.s. ežiukas čia ne metafora. jis buvo tikras ir spygliuotas.

  0 Komentarų            

dviračiai ir liemenės


22.07.2014

jau kelinta savaitė važinėju dviračiu su liemene, nesvarbu, ar naktis, ar saulė šviečia. ironiška, kad kaip tik su liemene manęs vos nenudaužė, nes nepastebėjo (mašina sustojo beveik liesdama mane). per devynis važinėjimo gatvėmis be liemenių (dienos metu) metus panašioje avarinėje situacijoje dar neteko pabuvoti…

ir šiaip, kažkaip beklausant visų komentatorių, palaikančių liemenių dėvėjimą dieną, kalbų man susidarė įspūdis, kad to dviratinikams ir tereikia – liemenių – kad išsispręstų visos jų problemos. įtikinta, užsidėjau tą liemenę ir kas pasikeitė? ogi nieko. pikti vairuotojai vis dar taip pat signalizuoja (garsu ir įvairiais ženklais bei poelgiais), kad aš jiems maišau, ir lygiai taip pat “nemato” manęs, kai nenori manęs matyti.

kai prieš tuos devynis metus užsėdau ant dviračio ir pradėjau kasdien važiuoti Vilniaus gatvėmis ir dviračių takais į darbą ir į miestą, dviratininkų buvo labai mažai ir jie buvo ignoruojami, neturėjo sau vietos ir dažnai rizikuodavo sveikata išvažiavę į gatvę. maniau, kai dviratininkų padaugės, tai pasikeis.

dabar dviratininkų yra gerokai daugiau, ten kur buvo vienetai, dabar važiuoja dešimtys, o gal jau ir kokie pusšimčiai… bet niekas nepasikeitė. man taip atrodo, kad konfliktas tarp dviratininkų ir kitų eismo dalyvių tik didėja – kuo dviračių daugiau, tuo daugiau jie visiems maišo. dar prieš kokius 3-4 metus man niekas gatvėje nesignalizuodavo, o kantriai vilkdavosi iš paskos arba aplenkdavo dviejų metrų atstumu. dabar suslaukiu ir signalų, ir necenzūrinių ženklų, ir užkirtimų, ir spaudimo prie bordiūro. o juk važiuoju taip pat, kaip važiavau prieš tuos 4-5 metus, tik užsidėjau liemenę.

et, o jei taip staiga imtume ir kaip kokiu virusu, visi užsikrėstume tolerancija vieni kitiems… važiuočiau dviračiu ir šypsočiausi viesiems (o ne patyliukais keiksnočiau tuos piktus vairuotojus…)

  0 Komentarų            

G&G


21.07.2014

10488083_10202864761196980_9118182331683235632_n

vis dar dainuoju su choru. o choras vis dar dainuoja su “Skyle”. bet štai, pradėjome plėsti savo repertuarą – šeštadienį taip pat dainavome su G&G Sindikatu! buvo visai kitaip nei su “Skyle”, bet nemažiau smagu (o gal net labiau, nes buvome labiau atsipalaidavę). tiesa, jie taip garsiai per monitorius leidžiasi muziką, kad savęs visai negirdėjome, nei ką, nei kaip dainavome. bet koks ten skirtumas – svarbiausia, kad gražiai atrodėme…

taigi, dabar kyla klausimas – o kas toliau?

  0 Komentarų            

skraidantys objektai


16.07.2014

šį rytą atsikėlusi ir pažiūrėjusi pro langą pamačiau ne tik Vilnių, bet ir didelį oro balioną, pakibusį, regis, čia pat. nusistebėjau, ką jie veikia taip anksti (dar nebuvo net 7 ryto)…

o dar vakarais aplink mano langus laksto kregždės ir spygauja. man labai gražu, kai dangus pilnas judesio.

  1 Komentaras            

Ar aš Don Quixote’as?


23.06.2014

per Kultūros naktį buvau puikiame spektaklyje. labiausiai jis man patiko tuo, kad davė nemokamo alaus ir dar užkandžių! viskas, turiu naujus standartus renginiui – ko dar gali norėti iš gero spektaklio? (tiesą pasakius, vakar Operhauze žiūrėdama ne itin vykusį baletą, svarsčiau, kiek jis pagerėtų, jei per pertrauką dalintų nemokamą alų, ar, jei Operhauzo standartams alus yra per prasta – šampaną).

iš tiesų, aš galiu norėti ir daugiau. bet turiu pripažinti, kad pasivaikščiojimas po Vilnių su Ainio Storpirščio Don Kichotu buvo tikrai smagus. labiausiai dėl to, kad buvo gyvas, organiškas vyksmas, uždegantis savo skanduotėmis, ritmu (Ainis žingsniavo tikrai sparčiai) ir, tam tikra prasme, bandos jausmu. žodžiu, man patiko. bet ar šitas spektaklis galėtų gyvuoti scenoje – abejoju. žinoma, nesiimu spręsti iš keleto etiudų, kurie scenoje turbūt bus visai kitokie, bet visa tai, kas “vežė” šitame renginyje buvo ne itin susiję su tradiciniu teatru, kurį žiūri sėdėdamas minkštoje (ar kartais kietesnėje) kėdėje. jis “vežė” savo įtraukimu, jame reikia dalyvauti, žingsniuojant ir skanduojant. taip pat jis “vežė” savo derėjimu prie čia pat ūžiančio miesto.

vistik, kai spektaklis atsiras scenoje (kaip supratau, rudenį?..), tikriausiai norėsiu jį pažiūrėti. vien tam, kad įvertinčiau, kaip sekėsi ar nesisekė kurti kažką panašaus scenoje.

 

  0 Komentarų            

balandis


23.05.2014

šiandien pirmą kartą kažką “partrenkiau” – priekiniu ratu pervažiavau balandį. kirtau per B.Laurinavičiaus aikštę, kur balandžių visada pilna, o šį kartą vienas jų nusprendė nesitraukti man iš kelio, kaip kad padarė jo draugai (gal girtas buvo?) ir netrukus atsidūrė po mano priekiniu ratu (na ir taiklumas mano – pataikyk tu taip tiesiai ant balandžio…). jis lygtais liko gyvas, nes spėjo pasitraukti ir nepatekti po mano galiniu ratu.

kurį laiką nežinojau, kaip reaguoti – ar jaustis kaltai ir gailėtis balandžio, ar juoktis iš situacijos komiškumo. bobutės tai į mane nuvažiuojančią žiūrėjo labia smerkiančiais žvilgsniais…

štai, neseniai delfi rašė, kad dviratininkas partrenkė žmogų, tai va, galime pridėti dar vieną akmenį į dviratininkų daržą – nutrenktą balandį. nors jei kas man būtų apie tai pasakojęs (o ne pati būčiau tai padariusi) – nepatikėčiau.

  1 Komentaras            

ant piliakalnio


27.04.2014

MPU_4138

šeštadienį buvo plukių žydėjimo šventė. ta proga koncertavome užsilipę ant Bradeliškių piliakalnio. gražu buvo, bent jau mums žiūrint iš viršaus. ir įdomu, nedažnai gi pasitaiko proga dainuoti nuo piliakalnio viršūnės.

o diena buvo graži, graži, pilna pavasarinės saulės, kuri mus ten, aukštai ant piliakalnio, gana neblogai kepino. nusvilau taip, kaip net Azijoj turbūt nebuvau nusvilus…

MPU_4343~0

  0 Komentarų            

vakar


24.04.2014

vakar kėliausi kai dar buvo tamsu – kada paskutinį kartą tai dariau? nebepamenu. paskui pro traukinio langą žiūrėjau, kaip aušta rytas. ir nors mėgstu pamiegoti, kartais verta atsikelti anksti vien dėl šio vaizdo. dangus niekada nebūna gražesnis, nei ankstyvais rytais.

vakar važiavau į Kauną. vėlgi, nepamenu, kada paskutinį kartą buvau Kaune. nors Kauno vakar mačiau nedaug – tik pravažiavau pro Laisvės alėją, rotušės bokštus mačiau iš tolo.

vakar tranzavau atgal į Vilnių. senai to nebuvau dariusi, ypač Lietuvoje. mašina sustojo per porą minučių ir atvežė iki pat namų. įdomu tai, kad vairuotojas buvo religingas ir klausėsi Marijos radijo. ir diskutavo religinėm temom. o aš ką tik baigiau skaityti J. Saramago „Evangeliją pagal Jėzų Kristų“ ir taip kartais norėjau pacituoti vieną ar kitą knygos vietą – bet negi prieštarausi vairuotojui, kuris buvo toks geras, kad net atvežė iki pat namų? visada sau sakau, kad su nepažįstamais žmonėmis apie religiją ir politiką geriau nesiginčyti…

  0 Komentarų            


18.04.2014

žinios apie Markeso mirtį ir nukirsti Neries pakrantės medžiai man susiliejo į vieną nuotaiką, kuri, tiesa, nėra labia liūdna, greičiau truputį melancholiška. dar savaitės pradžioje matytas kabantis mėnulio blynas tamsiame tamsiame gedimino pilies papėdės parke prideda jai mistiškumo. ji nėra vyraujanti mano nuotaika, vistik saulės per daug ir pavasaris pernelyg jau panašus į pavasarį, bet kažkur giliai glūdi ji ir laukia savo minučių, kurios vis nutinka karts nuo karto.

o šiaip jau gyvenu gerai, turiu vis per mažai laiko, o norisi tiek daug visko padaryti. o dar dažniau norisi tiesiog sėdėti ant palangės, mėgautis saule ir vaizdu ir skaityti Markesą ar ką nors kitą (simboliška, kad Markesas į mano naujus namus atkeliavo vos prieš porą dienų).

 

  0 Komentarų            

vilija lietuje


09.04.2014

prieš porą dienų netoli darbo atsirado didžiulė reklama – “Vilija Lietuje”. pamačiusi, negalėjau apsispręsti, ar ji mane juokina, ar nervina.

o vakar myniau namo per lietų ir galvojau apie tą reklamą…

  0 Komentarų